Susiradome vietą – ten viskas gerai, kainos priimtinos, sąlygos lanksčios, tikrai apsidžiaugėme. Ieškojome gero fotografo – prašome, nuo 1400 eurų galite užsisakyti profesionalų fotografą, tenkinantį tam tikrus poreikius. Gerai, tiek to, fotografas turi būti geras. Vedėjais taip pat radome, bet... brangiai... Ir čia įdomiausia.... Floristai...
Mes su būsimu vyru labai daug dirbame, todėl ir norėjome samdytis žmogų, kuris padėtų mums viską organizuotis. Radome šį „pagalbininką“... Žmogus paprašė 450 eurų honoraro, kurį sutikome sumokėti. Visą kitą jis turėjo organizuoti pats, mums tereikėjo tik sumokėti už nuomojamus daiktus ir paslaugas.
Aš puikiai suprantu, kad kiekvienas nori uždirbti duonai, kad reikia išlaikyti būstą, šeimą ir pan. Bet ar įmanoma jaunajai porai, kuri pati apmoka savo vestuves savarankiškai, turėti daugiau nei 3 tūks. eurų vien puokštėms ant 10 stalų, saldžiajam stalui, ceremonijos kupolui ir nuotakos puokštei? Ypač kai paaiškini, kad abu esame studentai, kad dirbame per du darbus, kad užsidirbtume gražiajai šventei. Kam taip be sąžinės lupti pinigus? Mano protas nesuvokia, kaip galima už vieną (!!!) stalo kortelę užsiprašyti 1 euro? 120 žmonių = 120 eurų tik už stalo korteles! Bet čia absurdo teatro pradžia...
Kai supratome, kad tokių pinigų nemokėsime, pradėjau ieškotis visko pati, ir visa tai ir net daugiau man kainavo 1600 eurų. Vadinasi, šitas žmogus ne tik nori gauti 450 eurų už savo tiesioginį darbą, bet ir pasiimti nemažą procentą nuo kiekvieno dalykėlio, kurį užsakome. Tokiu būdu palyginau kainas, kurias mums pasiūlė „pagalbininkas iš pasakos“ ir ką radome patys: ceremonijos pavėsinę radome lygiai trigubai pigiau, stalo korteles – trigubai pigiau, gėles – pusantro karto pigiau, saldųjį stalą – panašiai, bet pigiau, visas smulkmenas gal už 5 kartus mažesnę sumą įsigijau pati, nei būčiau nuomojusis pas planuotoją.
Ką aš tuo norėjau pasakyti? Tik vieną dalyką – baikite klausyt „madingų“ nuomonių, kad BŪTINA samdyti vestuvių planuotoją. Jeigu turite laisvų pinigų – prašom, bet jeigu esate vidutinių pajamų žmonės, patikėkite, neverta. Sugaišite daug laiko, nervų, galų gale, planuotoja jums taip pat po 10 kartų per savaitę skambins klausti to, klausti ano... Ieškokite, netingėkite ir sutaupysite daug pinigų.
Su floristika taip jau yra. Bet dažniausiai neįmanoma nuslėpti, kad ruošiesi vestuvėms, kai, pavyzdžiui, užsakai puokštes pamergėms ir dar kartu su butonjerėm (gėlės, segamos į švarko atlapą) pabroliams. Visos floristės kaip viena man aiškino, kad tai yra jų kainodaros principas – kai į puokštę įskaičiuojama ne tik gėlių ir darbo sąnaudos, bet ir mokesčiai (kuriuos toli gražu ne visi moka), studijos, nuoma ir pan. Gerai, sutinku, bet viskas turi būti proto ribose. Nes niekad nuotakos puokštė nekainavo 200-280 litų (dabar – 60-80 eurų), kaip dabar praktiškai visur. Todėl ištarus žodį „vestuvės“ nenustebkite.
Tas pats – ir su makiažu. Mano gera draugė dirba grožio specialiste, ji neslepia, kad vakarinis ir vestuvinis makiažas skiriasi tik kainomis, bet ne darbo sudėtingumu. Nė viena nuotaka nėra dažoma ypatingai. Egzistuoja ta pati veido modeliavimo bei dažymo technika, kurios laikomasi atliekant tiek vestuvinį, tiek vakarinį makiažą. Todėl ir čia suveikė stebuklingas žodis „vestuvės“.
Tad, panos, jeigu važiuojate į saloną, o ne kviečiate specialistus atvažiuoti namo, mažiau kalbėkite, aiškinkite, kam jūs čia atėjote. Sakykite, einu kaip svečias, ir mokėkite už makiažus ir šukuosenas mažiau.
Ir visoms būsimoms nuotakoms linkiu stiprybės, atidumo ir gudrumo planuojant savo gražiausią gyvenimo dieną.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome jūsų – pasidalykite savo patirtimi! Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, organizuojant vestuves, kokių sunkumų tenką patirti? Patarkite, kaip klaidų išvengti kitiems! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vestuvės“ ir papasakokite!