Stebėjau abejas Lietuvos rinktinės rungtynes – nors nesu didelis krepšinio žiūrovas, nuoširdžiai palaikau mūsų komandą, net žaidžiančią naktimis. Vis dėlto, man trūko kantrybė – štai kokiais „perliukais“ pastebėjau dalinantis komentatorių Mindaugą Rainį per Olimpiados rungtynes:
1) Painiojo kėlinio pabaigą su minutės pertraukėle;
2) Per pirmąsias rungtynes Jonui Mačiuliui įmetus tritaškį ir pelnius pražangą prieš varžovą, jis, kaip man pasirodė, iš pradžių to nė nepastebėjo – vėliau maloniai nudžiugo per pakartojimą, kad štai, turime tris taškus;
3) Brazilai perima kamuolį – jis džiūgauja, koks buvo blokas;
4) Nigeriečiai blokuoja Joną Mačiulį – jis sako, kad J. Valančiūną, o kai per pakartojimą dar kartą parodo J. Mačiulį, murma ir nepasitaiso;
5) Teisėjams rodant gestus, jų nepaaiškina – būna, arba tyli arba neatspėja, ką jie reiškia;
6) Nuostabius lietuvių prasiveržimus leidžia sau vertinti pagal grožį – taškai pelnyti, bet svarbu dar pakomentuoti, ar gražu buvo. Pirma, aišku, kad gražu. Antra – koks skirtumas?
7) Mano subjektyvia nuomone – per daug džiaugiasi priešininkų žaidimu, jų metimais ar blokais. Žiūrėdamas rungtynes jaučiuosi tarsi žiūrėdamas Lietuvos klubų rungtynes – tarsi ne taip svarbu, kas laimės;
8) Klysta statistikoje – sakė, kad J. Valančiūnas įmetė vieną taškų kiekį, kai iš tiesų – kitą;
9) Pakankamai nepatikslino, kas prasižengė – jei Nigerijos žaidėjas, tai, vadinasi, Nigerija, apie pavardes kalbos būti negali.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pareikšti savo nuomonę, pasidalyti savo pastebėjimais? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“ ir išreikškite savo nuomonę!