Šie laiškai nėra vieno laiško kopijos, matosi, kad juos rašė skirtingi žmonės ir jų mintys skamba nuoširdžiai. Kiekvieną laišką galima padalinti į dvi dalis: pirmą dalį galima pavadinti „aš nieko nesuprantu“, antrą – „neparduokime žemės užsieniečiams“. Tarp šių dviejų dalių paprastai būna jungtukas „bet“.
Pirmoje dalyje yra pasakojama, kad siuntėjas yra apolitiškas, nedalyvauja rinkimuose, nepalaiko jokios politinės partijos ir apskritai nieko nesupranta apie politiką. Kai kurie prisipažįsta, kad ekonomikoje žino tik tiek, kad reikia mokėti per didelius mokesčius, bet nežino, kodėl apskritai juos reikia mokėti. Žemės ūkio reikaluose žino, kad pieną duoda karvės, o bulves reikia iškasti iš žemės.
Bet.
Jie įsitikinę, kad žemės negalima parduoti užsieniečiams. Pasakoja apie istoriškai susiklosčiusias ūkininkavimo tradicijas Lietuvoje. Kai kurie net primena kaip Lietuvos didieji kunigaikščiai kovojo už Tėvynės žemę.
Pademonstruoja savo agronomines žinias, nes žino, kad užsieniečiai, nusipirkę derlingos lietuviškos žemės, ją visiškai nualins. Užsieniečiai pavers lietuvius vergais, nes vers juos dirbti lietuviams nebepriklausančią lietuvišką žemelę.
Peršalęs nuo tokių laiškų skaitymo, nuėjau pas šeimos gydytoją. Pamatavo jis man kraujo spaudimą ir pasakė: „Iš tikrųjų, tai aš nieko nesuprantu, bet Jums reikia amputuoti kairę koją.“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!