Atgimstančios operos „Pajacai” vaidmenis atliks ir meška su šuniukais

Dvi premjeras trečiąjį sezoną pristatantys „bohemiečiai“ nusprendė atgaivinti ir į sceną sugrąžinti Ruggiero Leoncavallo „Pajacus“. Ypatingus sentimentus kelianti opera atgimsta kartu su Baltijos cirku. Ši opera skiriasi muzikalumu, ryškiais personažais, spalvingais Juozo Statkevičiaus kostiumais, akrobatais ir žonglieriais. Šalia garsių mūsų solistų - Dainiaus Stumbro ir Joanos Gedmintaitės - svarbi rolė tenka cirko meškai ir šuniukams.

„Aš labai noriu sugrįžti penkerius metus atgal, kai buvo pastatyti „Pajacai“. Tuomet į dirvą buvo pasodinta pirma sėkla, iš kurios išaugo „Bohema“, po to - „Užburtoji fleita“ ir dabar auga kiti spektakliai. Tuo, kuo mes dabar visi džiaugiamės, „Pajacai“ buvo pradžių pradžia, - pristatydamas atgimusią operą džiaugėsi solistas D. Stumbras. - Susiformavo toks „uabas“ - J. Statkevičius, G. Rinkevičius ir Dalia. Tie metai buvo ypatingi jiems visiems. Ir mes visi, prisijungę prie šitos kompanijos, kartu džiaugiamės tuo, kas vyksta dabar“.

Pasak jo, opera „Pajacai“ sugrįžta brandesnė: „Mes kažkodėl jaučiamės, tarsi tai būtų naujas spektaklis, nes jis ateina ne su viena vėlevyte, o su dideliais plakatais, šūkiais, vėliavomis ir iškeltomis galvomis. Tai, ką mes buvome pasodinę, išaugo į labai tvirtą, didelį ąžuolą“.

„Grįšiu į savo mylimiausią operą, nes ji man buvo pirma, kurioje susitikau su „bohemiečiais“ ir fantastiška cirko trupe“, - „Pajacų“ sugrįžimu džiaugėsi ir pagrindinė operos solistė Joana Gedmintaitė.

Didelį vaidmenį „Pajacuose“ vaidinančio Baltijos cirko vadovas Petras Variakojis pastebėjo, kad trupei buvo suteikta galimybė per operą parodyti, kas iš tikrųjų yra tikrasis cirkas.

„Man atrodo, kad tai pavyko įgyvendinti, nes tie artistai, kurie dalyvauja – meškutė, šuniukai – jaučiasi lygiai taip pat, kaip cirke, o tiek cirko, tiek operos artistai tapo kaip viena šeima. Manau, kad žmonės, nevaikštantys į cirką, operoje pamatys to gerojo cirko fragmentus“, - vylėsi P. Variakojis. Šio kūrinio premjera įvyko 1892-ųjų gegužės 22 d. Milane. Tuomet dar nežymiam kompozitoriui ji pelnė pripažinimą ir pasaulinę šlovę: buvo statoma Berlyne, Vienoje, Prahoje, Londone, Niujorke, Buenos Airėse, Stokholme, Meksike, Bazelyje, Maskvoje.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, surengęs XIV-ojo koncertų sezono uždarymą, ir Lietuvos menininkų trejetas – dirigentas G. Rinkevičius, režisierė D. Ibelhauptaitė ir kostiumų dailininkas J. Statkevičius parengė įsimintiną premjerą – sceninį operos pastatymą, įrodydami, jog net ir tokia netradicinė erdvė kaip Vilniaus kongresų rūmai gali virsti įspūdinga operos spektaklio scena.

Fotoreportaže – opera „Pajacai“ su J.Statkevičiaus kurtais kostiumais: