Psichologai sutaria, kad įsivažiuoti į mokslo metų rutiną vaikams – labai sunku. Tačiau tėvai gali sumažinti stresą ir vėl padėti vaikui norėti eiti į mokyklą. Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą?

1. Motyvuokite

Sudėtingiausia padėti vaikui, kuris nenori mokytis, neturi mokymosi motyvų. Tačiau retai kuris vaikas ateina į mokyklą nenorėdamas mokytis, todėl labai svarbu šį norą išugdyti. Blogai besimokantis vaikas tolsta nuo mokyklos, net ir nekonfliktuodamas su mokytojais ar bendraklasiais, toks vaikas jaučia, kad psichologiniai sunkumai didėja. Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pavyzdžiui, per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, šokoladu, ar sauja riešutų.

2. Negąsdinkite vaiko

Prasidėjus mokslo metams vaikams atsiranda daug naujų pareigų, kurios yra visai netikėtos ne tik paties vaikams, bet ir jų tėvams. Todėl tėvai neretai pradeda labai spausti vaiką visur spėti, dalyvauti. Nuolatinė įtampa, kad vaikui kažkas nepasiseka, jis kažko nepadaro ir tikrai nereikalinga. Tokiu būdu vaikas praranda natūralią motyvaciją mokytis. Tėvai turi priimti ir suprasti vaiko poreikius, nereikia perdėtai juos spausti – tai sukels vaikui didžiulį norą priešintis.

3. Tikėkite jo sugebėjimais

„Nekirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus tėvų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą, mokyklą ir mokytojus. Jei vaikui sakysite: „Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ arba „Aš nemokėjau tos matematikos, ir tu nemokėsi“, pateisinsite vaiko tingėjimą ir jis nebenorės stengtis siekti daugiau.

4. Darykite pertraukėles

Neretai sudėtinga mokytis hiperaktyviems vaikams. Mokytojas jo energiją gali išnaudoti, pavyzdžiui, liepdamas išdalyti sąsiuvinius bendraklasiams. Namuose tėvai turėtų leisti daryti pertraukas ruošiant pamokas – pailsėjus sugrįžta ir dėmesio koncentracija.
Švietimo ir mokslo ministerija
Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatino Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“. Projekto renginiuose tėvai ir mokytojai gilinosi į mokyklos aktualijas, diskutavo apie problemines situacijas, kartu su vaikais ieškojo problemų sprendimo būdų.

5. Leiskite rinktis, nuo ko pradėti

Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti, nuo ko jis gali pradėti daryti namų darbus, arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, tačiau galime suteikti galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes.

6. Pasirinkite tinkamą metodiką

Dažnai ne tik pradinių, bet ir vyresniųjų klasių mokiniai nesugeba įsiminti. Nors tekstą kartoja daug kartų, nesistengia suprasti jo prasmės, neieško svarbiausių teksto teiginių. Toks vaikas galiausiai nusivilia savo gebėjimais ir mokymusi, pradeda sąmoningai vengti mokyklinių užduočių. Todėl reikėtų padėti vaikui atrasti savą mokymosi būdą. Galbūt informaciją ne surašyti konspekte, tačiau priklijuoti ant spalvotų lipnių lapelių dažniausiai vaiko lankomose vietose.

7. Susidarykite dienotvarkę

Padėti vaikui susidaryti dienotvarkę ir numatyti tinkamiausią laiką pamokoms ruošti. Netiesa, kad vaikas, ilgai ruošiantis pamokas, jas paruošia; yra vaikų, kurie sėdi prie knygų visą dieną, tačiau mokosi blogai. Tačiau leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad „Jei mokeisi pusvalandį, tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas, gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.

8. Nesmerkite už blogus pažymius

Geriau nepasiteisinus pastangoms pasiūlyti vaikui pagalbą. Jei vaiką pavadinsite tinginiu arba kvailiu, tai greitai jis ir pradės elgtis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Todėl verta vaikus palaikyti ir padrąsinti. Pavyzdžiui, sakant (ir tikint tuo!) „tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi...“.

9. Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs

Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą. Pavyzdžiui, paklauskite, ar jam buvo smagu spręsti konkretų uždavinį, paprašykite, kad papasakotų, kaip jam sekėsi, ką jis perskaitė ar sužinojo, pagirkite jį už tai.

10. Sudarykite kontraktą

Jeigu nepadeda psichologinės gudrybės, sudarykite raštišką kontraktą su vaiku. Tai padės jam pasijusti suaugusiu ir jausti atsakomybę už savo veiksmus. Kontrakte, pavyzdžiui, vaikas turėtų surašyti, ką jis pasižada padaryti per konkretų laiką ir kaip už tai norėtų būti apdovanotas. Jei laikysis susitarimo, jo lauks minėta dovana (tai neturėtų būti pinigai, verčiau – laiko kartu su tėvais leidimas, nuėjimas į kino teatrą ar piceriją), jei neįvykdys susitarimo, turės atlikti kokius nors papildomus darbus. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti skatinimo o ne baudimo priemonė.