Dar visai neseniai kreiptis psichologinės pagalbos mūsų visuomenėje buvo stigma, priskiriama tik sunkius sutrikimus turinčių vaikų ar paauglių šeimoms, tačiau dabar situacija keičiasi, pastebi Vaikų psichologijos ir psichoterapijos centro steigėja ir vadovė, vaikų psichologė Ieva Vainoraitė. „Daugėja viešai prieinamos informacijos apie psichikos sveikatą, edukuojami ne tik tėvai, bet ir patys vaikai, tad visuomenė tampa sąmoningesnė, yra linkusi dažniau kreiptis pagalbos ir spręsti ne tik kritines, o ir kasdienes problemas“, – džiaugiasi ji.
Gyvename neramiais laikais
Pats laikotarpis nėra lengvas, paklausta, kodėl psichologinės pagalbos prireikia ir vaikams, sako specialistė. Anot jos, ypač didelį poveikį vaikų ir paauglių psichinei sveikatai turėjo neseniai išgyventa pandemija bei karantinas, dabar nesaugumo jausmą tęsia visai netoliese vykstantis karas: „Tokios visuomenės mastą veikiančios stresinės situacijos kelia tikrai nemažus iššūkius mūsų psichinei bei emocinei sveikatai.“
I. Vainoraitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyvename sparčiausių permainų laikais, o visas pasaulis tapo prieinamas lengviau nei bet kada anksčiau. „Technologijų amžius atveria neįtikėtinas galimybes, tarsi nebelieka nieko neįmanomo. Gyvename nenutrūkstamame informacijos sraute, kiekvieną akimirką esame pasiekiami ir galime pasiekti kitus, tad asmeninio ir kibernetinio gyvenimo ribos persipina. Vos akimirkai atsitraukę nuo technologijų jaučiamės kažką prarandantys, kažko netekę, kažką svarbaus praleidžiantys, tai atspindi neseniai atsiradęs terminas fomo (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti), – sako ji ir pasidalija konkrečiais pavyzdžiais: – Beveik visos tarp paauglių populiarios programėlės sukurtos greitam čia ir dabar vartojimui – jeigu nepasižiūrėsi „Instagram“ istorijų, po 24 val. jos išnyks ir amžiams liksi nepamatęs, jeigu neišsiųsi „Snapchat“ nuotraukos, prarasi streaką, jeigu per dvi minutes nesureaguosi į „BeReal“ programėlės pranešimą, visi draugai programėlėje matys, kad nespėjai, o nesureagavęs per dieną, nebegalėsi matyti kitų žmonių nuotraukų.“
Psichologė atkreipia dėmesį – kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai dabar kiekvieną savo dieną pradeda ir baigia socialiniuose tinkluose lygindami savo gyvenimą su kitų. „Auga viena pirmųjų paauglių kartų, kuri šiuo raidos laikotarpiu gali lygintis ne tik su bendraklasiais ar kiemo draugais, bet su viso pasaulio paaugliais, tarp kurių, žinoma, visada bus gražesnių, protingesnių, turtingesnių, stipresnių ir t.t. Autoritetais laikomi nebe mokytojai ar kiti suaugę, o „Youtube“ ar „TikTok“ stebimi nuomonės formuotojai, – kalba I. Vainoraitė. – Panašu, kad vienas svarbiausių uždavinių šio amžiaus psichikos sveikatai bus išmokti brėžti ribas ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir kibernetiniame pasaulyje.“
Atveda ir darželinukus
Pasidžiaugusi, kad šiuolaikiniai tėvai aktyviai ieško pagalbos savo vaikams, I. Vainoraitė pažymi, kad psichologo konsultacijos ar psichoterapija vaikams jos įkurtame centre teikiama jau nuo 3 metų amžiaus. Jei pagalbos norima dar mažesniems vaikams, darbas vyksta su pačiais tėvais. Žinoma, daugiausia besikreipiančiųjų – mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos.
O priežastys labai įvairios. Psichologė pastebi, kad dažniausiai tėvai kreipiasi pastebėję neįprastus vaiko elgesio pokyčius, pavyzdžiui, vaikas tampa baimingas, irzlus, sunkiai užmiega, ima elgtis ne pagal amžių, nesutaria su šeimos nariais, nepaklūsta taisyklėms, nesilaiko normų, maištauja.
„Labai dažnai problemos susijusios su vaiko sunkumais adaptuojantis vienoje ar kitoje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje, kitose bendraamžių grupėse. Dalis vaikus atvedančių tėvų patys yra lankę ar lanko terapiją, tad ir požiūris į procesą kiek kitoks, tuomet tėvai padedant terapijai siekia geriau suprasti savo vaikus, įgalinti juos susidoroti su kylančiais sunkumais“, – pasakoja I. Vainoraitė.
Kada jau kreiptis pagalbos?
Paklausta, kada tėvams jau vertėtų sunerimti, specialistė pažymi, kad dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo neįprastas elgesys. Taip pat ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai – nenumokite ranka, jei kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Būna, kad apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės.
„Tokių ženklų nereikėtų ignoruoti, nes joks pokytis neįvyksta be priežasties. Kuo anksčiau šią priežastį pradėsime aiškintis, tuo greičiau prasidės sveikimo procesas“, – pataria I. Vainoraitė.
Psichologė išduoda, kad nemažai paauglių, o kartais ir jaunesnio amžiaus vaikų patys paprašo tėvų užrašyti juos psichologo konsultacijai. „Manau, dabar kažkuria prasme yra gana populiaru rūpintis savo emocine sveikata ir tai puiku“, – džiaugiasi ji, tačiau primena, kad vis dėlto nepilnamečiams paslaugos gali būti teikiamos tik su tėvų arba globėjų sutikimu.
Kur ieškoti nemokamos pagalbos?
Pirmiausia pravartu žinoti, kad turime vietų, kur psichikos sveikatos paslaugos vaikams ir paaugliams prieinamos nemokamai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašyti prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų (PSC). Šiuo metu Lietuvoje jų priskaičiuojama daugiau nei 100. PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo gauti šias paslaugas nereikia.
Pagalbos į PSC gali kreiptis gyventojai, susiduriantys su bet kokiu psichikos ir elgesio sutrikimu, įskaitant nuotaikos sutrikimus. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.
SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis pabrėžia, kad šiuose centruose dirbantis medicinos psichologas, be kitų kompetencijų, turi gebėti bendrauti su įvairaus amžiaus pacientais ir jų artimaisiais. Todėl esant medicinos psichologo konsultacijos poreikiui, vaikai ir paaugliai turi būti konsultuojami PSC, prie kurio jie yra prirašyti.
Nemokamai psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos, kurios gali būti teikiamos ir vaikams bei paaugliams, siūlomos ir visuomenės sveikatos biuruose (VSB). Gyventojai čia kviečiami į streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo praktinius užsiėmimus, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus bei individualias psichologo konsultacijas. VSB gali būti suteikta iki 6 individualių konsultacijų, kurios, jei pageidaujama, gali būti teikiamos ir anonimiškai.
Esant sudėtingesniems psichikos ir elgesio sutrikimo atvejams, vaikai ir paaugliai gali būti nukreipiami į psichiatrijos dienos stacionarus (jų Lietuvoje yra 12) arba psichiatrijos stacionarą (jų Lietuvoje yra 5), kur taip pat užtikrinamos medicinos psichologo paslaugos.
Privatų vaikų psichologijos ir psichoterapijos centrą įkūrusi I. Vainoraitė primena, kad nemokama psichologo pagalba vaikui gali būti teikiama ir jo ugdymo įstaigoje. Taip pat tėvai gali kreiptis į psichologinę-pedagoginę tarnybą. Specialistė ragina pasidomėti ir konkrečiai vienoje ar kitoje savivaldybėje teikiama nemokama psichologine pagalba, nes egzistuoja nemažai projektų bei kitokių galimybių.
Kiek kainuoja privačios paslaugos?
Vis tik, pasak I. Vainoraitės, nemokama psichologinė pagalba yra sunkiai prieinama, susidaro nemažos laukiančiųjų eilės. Kartu ji neneigia, kad situacija panaši ir privačiame sektoriuje.
„Tai labiau atspindi specialistų trūkumą ir padidėjusią paklausą iš esmės, o ne atskirtį tarp mokamos ir nemokamos psichologinės pagalbos, – įsitikinusi pašnekovė. – Šiek tiek kitokia situacija kalbant apie psichoterapinę pagalbą. Kadangi Lietuvoje yra išties nedaug vaikų ir paauglių psichoterapeutų, teoriškai galimybė į nemokamą psichoterapinę pagalbą egzistuoja, tačiau praktiškai ji teikiama tik nedidelėje dalyje medicinos įstaigų ir yra labai sunkiai prieinama.“
Paprašyta pasidalinti, kiek kainuoja psichologinės pagalbos paslaugos privačiai, I. Vainoraitė sako, kad įvardinti konkrečias sumas būtų sunku, mat kaina labai priklauso nuo pasirinkto specialisto ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, miesto, kuriame kreipiamasi pagalbos.
Paieškojus internete galima matyti, kad paslaugų kainos vidutiniškai siekia nuo 25 iki 50 Eur už konsultaciją. Brangiau tenka pakloti didmiesčių gyventojams ir, žinoma, norintiems patekti pas geidžiamiausius specialistus.
Kaip išsirinkti specialistą?
I. Vainoraitė pastebi, kad daugiausia tėvų į centrą kreipiasi pagal rekomendacijas arba tiesiog patys susiradę kontaktus internete. „Dažnai pagalbos kreiptis šeimai rekomenduoja vaikui artimi asmenys, pavyzdžiui, klasės auklėtojas, būrelio vadovas, ugdymo įstaigos psichologas, giminaičiai, pastebėję elgesio pokyčius. Šeimos dažnai būna įkvėptos aplinkinių šeimų pavyzdžio, pamatę, kad psichologo ar psichoterapeuto pagalba gali padėti spręsti sunkumus bei palengvinti kasdienybę, leisti mėgautis santykiu su vaikais šeimoje“, – dalijasi specialistė.
Kadangi kiekviena šeima susiduria su individualiomis problemomis, anot jos, ir pagalbos reikėtų ieškoti labiausiai tinkamos būtent tai šeimai. „Pirmiausia svarbu suprasti, ar norima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Nors iš šono šios specialybės skamba labai panašiai, kiekviena jų turi labai aiškias savo kompetencijų ribas“, – atkreipia dėmesį I. Vainoraitė.
Taip pat prieš kreipiantis į specialistą ji pataria būtinai atsižvelgti į jo įgytą išsilavinimą. „Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete baigęs žmogus, priklausomai nuo magistro studijų programos turintis konkrečią specializaciją. Psichoterapeutas – tai psichologas arba psichiatras, kuris po aukštojo mokslo studijų dar pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tiek psichologas, tiek psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau psichoterapeutas analizuoja giliau, remdamasis pasirinkta psichoterapine paradigma. Na, o psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis nustato tikslią paciento diagnozę ir sudaro gydymo programą, esant poreikiui gali paskirti vaistus“, – trumpai skirtumus paaiškina I. Vainoraitė.
Apsidrausti dažnai pavėluoja
Padidėjusį žmonių rūpinimąsi savo emocine sveikata pastebi net draudikai – apie tai jie gali spręsti matydami, kaip kinta žmonių išlaidos į emocinę sveikatą orientuotoms paslaugoms. Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ duomenimis, vis daugiau žmonių prašo apdrausti, kai serga depresija, turi emocinių sutrikimų.
„Tokie sutrikimai dažnai atsiranda paauglystėje ar netekus artimų žmonių, skyrybų atvejais. Pablogėjusi emocinė žmogaus savijauta paveikia ir fizinę žmogaus sveikatą, tad negydoma depresija ar kiti emociniai sutrikimai gali stipriai pabloginti žmogaus savijautą ir darbingumą, tai gali atsiliepti santykiams su artimaisiais“, – sako bendrovės Rizikos vertinimo skyriaus vadovė Rasa Jeršovienė.
Ji apgailestauja, kad neretai apsidrausti pavėluojama, mat kai į draudimo bendrovę kreipiamasi jau turint sveikatos sutrikimų, draudimo įmoka gali smarkiai padidėti arba asmuo gali būti iš viso nedraudžiamas. Nors depresija ar kiti emociniai sutrikimai nėra draudiminiai įvykiai, todėl susirgus šiomis ligomis draudimo išmokos nėra mokamos, gali būti kompensuojamos psichoterapeuto konsultacijos, laboratoriniai, diagnostiniai tyrimai, procedūros ir pan.
