perkamoji galia

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad 2024-aisias lietuvių perkamoji galia išaugo. Pasak jo, kainų ir atlyginimų augimo skirtumas šiemet siekia apie 9 proc.

Rekordinės infliacijos ir palūkanų šoko pasekmes Baltijos šalių gyventojai jaučia iki šiol. Tiesa, situacija kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Kaip ekonominiai iššūkiai praktiškai paveikė gyventojų kasdienybę ir kodėl geriausiai juos atlaikė Lietuvos vartotojai?

Seimas išplėtė minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės kriterijus – ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, augimo greitį ir darbo našumą.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas praėjusią savaitę pasidalijo skaičiavimais, kad lietuvių perkamoji galia per pastarąjį penkmetį išaugo net 26 proc. Reaguodamas į duomenis ekonomistas Romas Lazutka pareiškė, kad lyginti protingiau absoliučiais skaičiais. Anot jo, pažvelgus į li...

Lietuvos gyventojų perkamoji galia rodo išskirtinį augimą Europos Sąjungos mastu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, šalies atotrūkis nuo Baltijos kaimynių tik didės, tačiau tokiam optimizmui gali sukliudyti sprendimai šalies viduje arba kataklizmai išorėje.

Estijos ekonomistai Lietuvos ekonominę situaciją įvardijo kaip „iš kitos planetos“, tačiau tuo pačiu tikino, kad estai vis tiek gyvena geriau. Mūsų ekonomistų teigimu, iš tiesų pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika išsiskyrė regione, tačiau džiūgauti, kad aplenkėme Estiją – per anksti.

Per 20 metų algos ir pensijos augo penkis kartus, tačiau kalbinti gyventojai tikina, kad to dar neužtenka. Savo ruožtu Lietuvos bankas skaičiuoja, jog turtingus europiečius pasivysime tik per 13 metų.

Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pernykštės recesijos įgauna pagreitį. Nors pavieniai smulkesni ekonomikos sektoriai vis dar patiria tam tikrų sunkumų, atspari darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leidžia įžvelgti augimą ir šviesesnę ateitį artimiausiais metais. Be to, nagrinėjant atskirus ve...

Visą praėjusią savaitę viešoji erdvė gaudė nuo optimistinių valdančiųjų džiūgavimų apie tai, kad iki šiol pensijos augo, auga ir toliau augs rekordiškai. Tokį džiūgavimą šią kadenciją jau įpratome girdėti kasmet, bet šiemet jis ypač entuziastingas ir garsus.

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tad net keista, kodėl ti...

Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio s...

Lietuvos ekonomika šiuos metus pradėjo augimu – rodo paskelbti pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino ap...

Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.

Tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai atnaujino šalies ekonomines prognozes. Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP), nors ir mažiau nei planuota, bet turėtų augti, gyventojų darbo užmokesčio augimas smarkiai lenkti infliaciją. Tačiau ne visus šios pozityvios prognozės įtikina.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimas toliau lenkia kitų Europos Sąjungos šalių rodiklius. Ekonomistai pripažįsta, kad tokį lietuvių optimizmą paaiškinti nelengva. Pasak jų, jeigu diskusijos dėl mokesčių kėlimo virs darbais, teigiami žmonių lūkesčiai gali pasikeisti.

Lietuvoje atlyginimų augimas neblėsta, o vidutinės nominalios pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES senbuvių vidurkį. Sodros duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis 2023 m. išaugo beveik 12 proc. ir siekė 2060 eurų.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija ...

Defliacija – gera žinia gyventojams, tačiau verslui – iššūkis. Anot ekonomistų, dėl bendro kainų lygio mažėjimo gyventojų perkamoji galia didės, o verslas visų savo problemų ant vartotojų pečių permesti jau nebegalės. Be to, verslus vis dar smaugia aukštos paskolų palūkanos ir atlyginimų augimas, ta...

Pernai Lietuvoje atlyginimai augo vidutiniškai dešimtadaliu. Darbdaviai sako, kad taip sparčiai, kaip pastaruosius dvejus metus, algų kelti jau nebesugebės, tačiau ekonomistai ramina – dėl užgesusios infliacijos perkamoji gyventojų galia vis tiek didės. Apie tai, kas pernai metais galėjo džiaugtis d...

Sukrėtimą patyrusios žmonių realiosios pajamos šiemet turėtų sustiprėti, su sąlyga, kad kainų augimo tempai nepagreitės, teigia ekonomistai. Tačiau daliai visuomenės grupių, tikėtina, situacija išliks sudėtinga ir reikalaus didesnio dėmesio iš valdžios, jau pažadėjusios daugiau kaip milijardą eurų g...