53 straipsnių
Internetinėje erdvėje pasirodė pranešimas: „Energetikos ministerija parengė Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairių įgyvendinimo planą, o Aplinkos ministerija – šio plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą ir kviečia visuomenę susipažinti su ja bei su Plano projektu.“
Transporto įmonės vykdo Vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau – valstybė nėra linkusi finansiškai prisidėti prie perėjimo prie alternatyvaus kuro, o pačios įmonės finansiškai tokių išlaidų sau negali leisti. Nors valstybė biudžete ir yra numačiusi beveik ...
Orams sušilus, lietuviai skuba į gamtą ne tik pasimėgauti grynu oru ar atsigaivinti vandens telkinyje, tačiau ir pasikepti kiaulienos šašlykų, vištienos sparnelių ar jautienos burgerių. Retas susimąsto, kad toks mėsingas valgiaraštis tai pačiai gamtai, kurią taip mylime ir mėgaujamės, daro neigiamą ...
Transformacija energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta dėl kelių labai rimtų priežasčių. Pirmoji – tarptautinis sutarimas dėl to, kad energetiką, kaip ir kitus sektorius, privaloma dekarbonizuoti, mažinti jos sukeliamą taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Antroji priežastis yra sus...
Transporto sektoriui tenka beveik 32 procentai viso Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 metų atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų, nors pastebima, kad rodikliai ge...
Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos.
Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančiųjų plakat...
Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie žmogaus daromą žalą klimatui.
„Kad sužinotume, koks bus ne tik rugsėjis, bet ir visas ruduo, liko visai nedaug – viską pasako šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, kai Lietuvą paliks gandrai. Ši diena parodo ir orus. Kokia ji, toks būna ir ruduo“, – pastebi etnologas dr. Libertas Klimka. Tuo tarpu klimatologė dr. Viktorija...
Vakarų Europai po truputį atsisakant atliekų deginimo įrenginių, Lietuvoje jie tampa vis plačiau naudojama komunalinių atliekų tvarkymo priemone. Dar 2018 m. Lietuva pagal atliekų perdirbimo rodiklius gerokai lenkė Europos Sąjungos (ES) vidurkį, deja, pastaraisiais metais komunalinių atliekų deginim...
Naujas startuolis pradėjo pardavinėti „klimato vėsinimo“ kreditus – paleido oro balionus, kurie aukštai atmosferoje išleido šviesą atspindinčias sieros daleles. Įmonė tikina, kad tokia geoinžinerija potencialiai galėtų būti klimato kaitos sprendimas. Suprantama, toks žingsnis sukrėtė mokslo bendruom...
Įmonės, įstaigos, organizacijos ar kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas palieka pėdsaką gyvosios bei negyvosios gamtos pasaulyje. Gerbūvio siekimas sukelia virtinę globalių problemų, iš kurių pastaruoju metu dažniausiai minima – klimato kaita. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) konc...
Sekmadienį prasidėjo net dvi savaites truksianti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kitaip žinoma kaip COP27. Kas tai per renginys, kodėl ir kaip jis vyksta, kokia rolė čia atitenka Lietuvai bei kokie piešiami ateities scenarijai – „Tvari Lietuva“ pateikia atsakymus į visus svarbiausius kl...
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita daro didelę įtaką viso pasaulio žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Joje rašome, kad nuolatinė pasaulio priklausomybė nuo iškastinio kuro didina maisto stygiaus, infekcinių ligų ir įvairių su karščiu susijusių negalavimų riziką. Lapkričio mėn. Egipte...
Didžiausios pasaulyje iškastinio kuro kompanijos neviešai planuoja daugybę naujų „anglies dioksido bombų“ – milžiniškų naftos ir dujų projektų. Juos įgyvendinus, anot specialistų, klimatas neišvengiamai šiltų daugiau nei 1,5°C ir viršytų tarptautiniu mastu sutartą ribą, o tai turėtų katastrofiškų pa...
Telefonas – populiariausias elektronikos prietaisas pasaulyje. Be jo tampa sunku įsivaizduoti kasdienybę, tad natūralu, kad norisi vis greičiau, stabiliau veikiančio ir patogesnio įrenginio. Tačiau, ar susimąstome, kaip dažna telefonų kaita veikia gamtą? Aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad ...
Jei nemažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gali išnykti iki 90 proc. vandenynų gyvybės rūšių, tvirtinama tyrime, paskelbtame „Nature Climate Change“.
Europos Sąjunga yra užsibrėžusi iki 2050 m. tapti klimatui neutralia erdve, tačiau priemonės šiam tikslui pasiekti pastaruoju metu ima kelti abejonių. Svarstoma tvariomis pripažinti branduolinę energiją ir dujas, be to, išlieka tikimybė šalims grįžti ir prie itin taršaus kūrenimo anglimi. Kaip teigi...
Pasaulis vis dar gali išvengti pačių baisiausių klimato kaitos padarinių, bet veikti reikia „dabar arba niekada“, paskutiniame perspėjime šalims dėl šiltėjančio klimato pavojų sako mokslininkai, skelbiama „The Guardian“.
Sudužus telefono stiklui ar sugedus baterijai, neretai neapsimoka telefono tvarkyti, nes dažniausiai tai būna per brangu, todėl paprasčiau nusipirkti naują. Panašiai būna ir su elektros prietaisais. Taip įsisukame į nesibaigiančią pirkinių karuselę. Pirkdami naujus prietaisus skatiname jų gamintojus...
