Agronomo paslauga – išeitis norintiems didesnio derliaus
Prieš kelionę pas P. Rimeikių užsukome į įmonę „Agrokoncernas“, kur susitikome su Tiksliųjų technologijų centro „AgrottC“ vadovu Šarūnu Sadausku. Jis plačiau papasakojo apie P. Rimeikio ūkį ir kuo jis yra išskirtinis.
„Pauliaus ūkis – vienas pirmesnių, kuris pradėjo naudoti azoto sensorius, pradėjo tręšti azotą kintama norma, taip taupydamas trąšas ir didindamas derlių. Būtent nuo šio ūkininko prasidėjo ir pernai startavęs projektas „AgroITC Agronomas“, – pasakoja pašnekovas.
Įmonė „Agrokoncernas“ turi agronomų komandą, kurią ūkininkai gali pasisamdyti visam sezonui,. o tai yra pigiau nei samdyti agronomą visai darbo dienai.
„Visai nesvarbu, su kokia įmone ūkininkas dirba, mes produktus parenkame pagal veikliąją medžiagą. Priimame nestandartinius sprendimus. Juk skirtingas problemas reikia spręsti skirtingai. Vienur yra smėlis, kitur – molis, vienur auginamos vienos veislės, kitur – kitos“, – paaiškina specialistas.
Laidos herojus P. Rimeikis būtent ir naudojasi šia paslauga. Jo ūkyje darbuojasi įmonės „Agrokoncernas“ agronomas, konsultavimo skyriaus vadovas Simonas Meškauskas. Kadangi turimi ūkininko laukai – labai skirtingi, jiems turi būti priimami ir skirtingi sprendimai. Dėl šios priežasties ūkininkui siūloma paslauga labai tiko ir patiko.
Ūkininkų patogumui – tiksliųjų technologijų skyrius
Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ vadovas Š. Sadauskas nurodo, kad jo kuruojamas skyrius yra labai svarbus visam žemės ūkio sektoriui.
„Mes mažiname pesticidų, trąšų kiekius, tačiau gausiname derlių. Teikiame kalkinimo paslaugą, kuri padeda kalkes išberti tiksliai pagal žemėlapį. Mūsų laboratorijoje ūkininkai gali išsitirti, kiek dirvoje yra azoto, o augaluose – mikroelementų“, – vardija pašnekovas.
Įmonė daug investuoja į tiksliąsias technologijas, nes jos padeda ūkininkauti tvariau ir ekonomiškai efektyviau. „Agrokoncernas“ šiemet pristatė pirmąją žemės ūkiui skirtą autonominę dronų stotelę „Dbox“, kurią bus galima pamatyti „Ateities ūkyje“.
Anot Š. Sadausko, šiuo metu ūkininkai labiausiai naudojasi „AgroTTC“ siūloma dirvožemio tyrimo paslauga.
Vien augalininkystės ūkio neužteko, norėjosi daugiau
P. Rimeikio ūkis yra įsikūręs Šiaulių rajone, čia ūkininkauja visa šeima.
„Viskas prasidėjo nuo tėvų. Tačiau ir man bei broliui taip pat rūpėjo žemės ūkis, o dabar, pasirodo, net ir sesei jis nėra visai svetimas. Šiuo metu esame mišrus ūkis, auginame populiariausias kultūras: rapsus, žieminius kviečius, miežius, žirnius, pupas“, – teigia pašnekovas.
Ūkininkas verčiasi ir gyvulininkyste. Anot jo, iš augalininkystės pajamos gaunamos tik rudenį, o vystant gyvulininkystės ūkį galima išdėlioti, kada gyvulius parduosi – tokiu atveju pajamos pasiskirsto tolygiau.
„Taip ir pradėjome galvoti, kad mūsų ūkyje reikėtų gyvulininkystės. Šiandien auginame galvijus, kurių veislė – mėsiniai limuzinai“, – supažindina P. Rimeikis, šiuos gyvulius auginantis jau ketverius metus.
Nuo mažens žinojo, kad nori sukurti kažką savo
Šiaulių rajone ūkį vystantis Paulius prisimena, kad žemės ūkis jį domino nuo pat mažens.. Jam visada patiko žalia laukų spalva, galingi traktoriai.
„Turėjau svajonę pats turėti traktorių, jį vairuoti. Niekada nenorėjau dirbti kažkam, svajojau sukurti kažką savo“, – teigia pašnekovas.
Ūkininkas yra baigęs agronomijos bakalauro studijas.
„Dar kai mokiausi atrodė, ką aš čia veikiu, viską juk ir taip žinau. Tačiau kai reikia pritaikyti žinias, pradedu užduoti sau klausimus, kodėl tada kažko neskaičiau, nesidomėjau“, – prisipažįsta P. Rimeikis.
Jo nuomone, geriausios pamokos ir yra išmokstamos iš savo klaidų.
Išmaniosios technologijos ūkyje pasiteisino
P. Rimeikis ūkininkauja jau 12 metų. Per tą laiką jis modernizavo ūkį, investavo, sėmėsi patirties. Taip jo ūkis nuo 5 hektarų išaugo net iki 500.
„Noras investuoti į technologijas kilo labai natūraliai. Juk nėra visi laukai kvadratiniai arba stačiakampio formos. Daugiausia laukų – daugiakampiai. Ten viskas tręšiant „sueina“ į gylį. Todėl ir pradėjome ieškoti būdų, kurie padėtų sutaupyti resursų“, – prisimena pašnekovas.
Jo ūkyje pasiteisino tiek išmanusis tręšimo aparatas, tiek azoto sensoriai.
„Sutaupyti pinigai gali būti panaudojami kitur. Apie šias technologijas, kurios tikrai praverčia ūkyje, sužinojau bendraudamas su konsultantais, besilankydamas „Lauko dienose“, seminaruose, parodose“, – pasakoja jis.
P. Rimeikis teigia, kad ūkininkauti be išmaniųjų technologijų būtų labai sunku. Ūkininkas sako, kad derliumi yra patenkintas. Anot jo, gerų rezultatų pasiekti jiems padeda dirvožemio analizės, sėjomainos ir tręšimo taikymas, kintamos normos tręšimai.
„Daug bendraujame su „Agrokoncerno“ konsultantais. Esame išbandę viską, ką jie siūlo. Ateityje naudinga būtų pamėginti skenavimą su dronu ir purkšti piktžoles, neliečiant rapsų. Norisi dirbti efektyviai“, – teigia pašnekovas.
Pauliaus laukus apžiūrėjęs agroronomas S. Meškauskas pasidžiaugė, kad šiuo metu jie yra pavyzdiniai. Anot specialisto, įvertinus situaciją, jeigu nebus kokių netikėtų gamtos išdaigų, galima planuoti, kad laukia daugiau kaip 8 tonos derliaus.