„Tiems, kurie dažniau šiuo metu lankosi pajūryje, medūzos yra įprastas gamtos reiškinys. Dabar, tiesa, dar nėra pats jų pikas – vandenyje ar pakrantėje matome tik pačias pirmąsias medūzas. Jų gausumas priklauso nuo metų bei šiek tiek nuo sezono – daugiausiai šių gyvių sulaukiame rugsėjo mėnesį, kai iš vakarinių regionų, kuriuose vandens druskingumas yra didesnis, srovės medūzas atneša ir prie mūsų krantų“, - pasakojo S. Karalius.
Jo teigimu, kai vanduo atšąla, medūzos žūva, tad, pavyzdžiui, spalį jų veikiausiai ir nebeišvysite. Juk prie mūsų krantų, pasak Akvariumo skyriaus vedėjo, sutinkame nedaug tikrų okeaninių gyvūnų – dėl žemo druskingumo neturime nė jūrų ežių ar jūros žvaigždžių. Tuo metu medūza geba ištverti mažesnį druskingumą ir atstovauja tikrąją jūrinę fauną iš Atlanto vandenyno.
„Dabar, kai pajūryje yra poilsiautojų antplūdis, daugelis teiraujasi, kas čia per gyvūnas, ar jis pavojingas. Žmogui, atvažiavusiam iš, pavyzdžiui, Zarasų, tai yra pakankamai egzotiškas jūrinis gyvūnas, keliantis susidomėjimą. Natūralu ir tai, kad žmonės domisi, ar medūzos nekenkia sveikatai“, - tikino pašnekovas.
Tačiau nerimauti nereikėtų.
„Pasaulyje yra labai daug nuodingų medūzų, kai kurios jų net mirtinos. Tačiau rūšis, kuri atplaukia pas mus, vadinama ausytąja medūza arba aurita, yra visiškai nepavojinga žmogui ir tik labai alergiškas žmogus, prisilietęs prie medūzos čiuptuvų, gali pajusti nemalonų pojūtį, tempimą ar dirglumą. Bitė daugiau nuodų įleidžia ir vieni juk reaguoja jautriau, o kitiems – nieko. Tačiau dauguma žmonių, net ir prisilietę prie medūzų, nejaučia jokio poveikio“, nuramino S. Karalius.
Tačiau, nors ir nekenksmingos, medūzos poilsiautojams vis vien apkartina poilsį.
„Aktualu nebent tai, kad kai jų suplaukia daugiau, besimaudančiam žmogui gali būti nemalonu plaukioti, kai aplink kojas vejasi jų drebučiai, gležni kūneliai. Bet, kaip minėjau, toks jų gausumas priklauso nuo metų, kartais bangos ištisus volelius išmeta į krantą, o būna metų, kai vos viena kita medūza pasirodo. Sunku prognozuoti, ar šiemet jų bus labai daug“, - sakė S. Karalius.
O jų gausumas priklauso ir nuo srovių bei medūzų dauginimosi sėkmės.
„Vakariniuose regionuose, kur druskingumas didesnis, joms vanduo palankesnis. Mūsų pajūryje jos daugintis negali, todėl prie kranto visada matome jau tik suaugusias medūzas. Baltijos jūroje jos gali užaugti ir 10-15-20 centimentrų, tuo metu šiaurės Atlante, kur yra pagrindinė jų paplitimo zona ir kur yra aukštas druskingumas, jos gali būti ir 30 centimetrų skersmens. Tokių, tiesa, prie mūsų krantų nepamatysime“, - patikino pašnekovas.