„Klaipėdos nafta“ turi pradėti įgyvendinti kitą projektą – savo teritorijoje antžeminėje dalyje pastatyti 5 tūkst. kubinių metrų talpos mažą SGD terminalą, kurį užpildys mažas dujinis transportavimo laivas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Terminalas galės užpildyti dujų transportavimo priemones, kuriomis dujos bus išvežiotos į kitas teritorijas.
„Taip pat pritarėme, kad „Klaipėdos nafta“ su viena iš tarptautinių kompanijų užsakys minėtą laivą, kuris galės nuo šito terminalo transportuoti dujas į kitą mažąjį terminalą. Ir taip pat užpildyti laivus dujomis“, – tikino A. Butkevičius.
Pasak jo, Europos dujų sąjunga pripažino, kad šiais metais SGD yra vienas geriausių projektų Europoje.
Vyriausybės vadovas su komisijos nariais lankėsi ir pačiame terminale, kuris savo veiklą pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Posėdyje aptarti SGD projekto įgyvendinimo 2014 m. rezultatai, tolesnis jo vystymas ir perspektyvos, SGD paskirstymo stoties projekto įgyvendinimo eiga.
Taip pat aptarta magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai statybos, kuri vyksta sklandžiai pagal grafiką, eiga – dujotiekio eksploatacijos pradžia numatyta jau šių metų pabaigoje. Šio projekto įgyvendinimas leis diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, sudarys sąlygas išnaudoti visus SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus ir padidins perdavimo sistemos patikimumą.
Pasak Vyriausybės vadovo, SGD terminalas Klaipėdoje atveria naujas galimybes Baltijos regionui, jau sėkmingai vyksta dujų eksportavimas į Estiją.
„Prognozuojant netolimos ateities per terminalą tiekiamų dujų kainų perspektyvas, tikėtina, kad jos bus itin patrauklios. Todėl labai svarbu, kad ir kaimyninė Latvija kuo greičiau atvertų trijų šalių prieigą dujų rinkoje“, – sakė premjeras.
SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bendrovės LITGAS atstovai informavo apie darbus, atliktus nuo terminalo veiklos pradžios, suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo veiklą ir perspektyvas. Šiemet SGD terminalo pajėgumai turėtų siekti 1 mlrd. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų, vėliau – 4 mlrd. kub.m.
SGD terminalo pajėgumai gerokai viršiją Lietuvos poreikį, todėl, pasak premjero, kalbama apie dujų tiekimą į Estiją ir Latviją.
„Džiaugiuosi, kad jau pasirašytos dvi sutartys su Estijos įmonėmis. Taip pat prasidėjo pokalbiai su Latvija. Reikia pripažinti, kad jie gana sudėtingi, nes Latvijoje rinką valdo „Gazprom“– tvirtina A. Butkevičius.
Pasak jo, yra kelios kryptys SGD pajėgumams panaudoti: turėti antžeminį terminalą, užpildyti laivus, antžeminėje dalyje užpildyti cisternas su automobiliais bei kalbėtis su kitais pirkėjais.
„Jeigu kalbame apie regioninės energetinės politiką, pirmiausiai turime kalbėti su Latvija, Estija dėl pilno Inčiukalnio saugyklos panaudojimo, bet, jei nepavyktų, kalbėtume ir apie mūsų saugyklos turėjimą. Tačiau turime suprasti, kad kiekviena investicija reikalauja išlaidų, kurias turi dengti verslas ir žmonės“, – mano Ministras Pirmininkas.
Jo teigimu, energetikos sistema Baltijos regione turi būti vieninga, o minėtas regionas turi integruotis į Vakarų energetikų sistemą.
Nors tikimasi, kad „Achema“ dujas taip pat pirks iš SGD, pokalbiai su vadovybe kol kas nedavė rezultatų, tikina premjeras.
Ministras pirmininkas teigia, kad, nors kai kurios valstybėse atsisakoma dujų paieška ar gavyba, tačiau Lietuvoje to daryti neplanuojama.
„Vyriausybės nuostata yra ta, kad turime atlikti žvalgybinius darbus ir tai padarysime artimiausiu metu. Turime žinoti, ko turime, o paskui spręsti“, – mano A. Butkevičius.
