Ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą ji įvardijo, ką laiko oligarchais Lietuvoje.
„Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, - iš Seimo tribūnos sakė šalies vadovė.
DELFI atsiųstame „Icor” pranešime, kuriame cituojamas Andrius Janukonis, valdybos pirmininkas, duodama suprasti, kad įmonė prezidentės pranešimą laiko rinkiminiu ir tikisi, kad po prezidentės kalbos teisėsauga netaps politikų įrankiu.
„Nesiveldami į rinkiminio laikotarpio retoriką pažymime, kad „Icor” įmonių grupė nei vandens, nei šilumos netiekia, o atliekų verslą pardavė. Šilumos ir vandens kainas Lietuvoje nustato valstybė. Tikime, kad Lietuva yra teisinė šalis, o jos teisėsaugos institucijos nebus pasitelktos politikai. Nepaisant mūsų įmonių grupės atžvilgiu išsakytos kritikos pritariame šalies vadovės iniciatyvai valstybėje mažinti korupciją ir siekti energetinės nepriklausomybės. Prisidedame prie šių siekių šalyje plėsdami vietinio biokuro naudojimą ir juo daugiau nei dešimtmetį keisdami rusiškas dujas”, rašoma A. Janukonio atsakyme.
Delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo
Pasak prezidentės, daugiau nei 20 metų delsėme siekti tikro energetinio savarankiškumo.
„Tačiau rudenį įveikęs visus priešiškus štormus ir svetimomis rankomis inspiruotų komisijų keltas audras, į Lietuvą parplauks mūsų energetinės Nepriklausomybės simbolis – specialus laivas suskystintųjų gamtinių dujų terminalui. Šis geopolitinis ir pirmasis Baltijos regione – Lietuvos, Norvegijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimo projektas – istorinių permainų mūsų šalies energetikos sistemoje rezultatas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, tai bus visos Lietuvos pastangas vainikuojanti sėkmė, po kurios egzistencinę grėsmę keliančios rusiškos dujos Lietuvai tampa tiesiog nebūtinos.
Taip pat 2015-aisiais pradės veikti elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa. O tai reikš energetinės priklausomybės pabaiga.
Sąlygas diktuoja šilumos oligarchai
D. Grybauskaitė tvirtina, kad kai kuriuose šalies regionuose klesti ir šilumos oligarchai.
„Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas“, - iš Seimo tribūnos sakė šalies vadovė.
Pasak jos, pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 mlrd. Lt, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.
Prezidentė pripažino, kad kova su didelėmis šilumos kainomis vis dar nepakankama.
„Ryžtinga valstybės politika reikalinga ne tik dėl atominės ar skalūninės energetikos ateities, bet ir dėl šilumos sektoriaus. Nors atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, sustabdyta monopolininkų ir jiems atidirbinėjančių namų administratorių savivalė, penkerių metų pastangos sumažinti šilumos ir komunalinių paslaugų kainas vis dar nepakankamos“, - sakė ji.
Skėlė ir VMI
D. Grybauskaitė sukritikavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą.
„Jeigu ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume dar bent puse milijardo pilnesnį valstybės iždą“, - sakė prezidentė.
DELFI primena, kad VMI vadovas Modestas Kaseliauskas buvo sulaukęs ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus nemalonės - praėjusį rudenį jam skyrė griežtą papeikimą dėl aplaidaus darbo.
DELFI atsiųstame VMI komentare nurodoma, kad institucija nekomentuoja prezidentės kalbos, tačiau pabrėžia dirbanti gerai.
„VMI pažymi, kad praėjusiais metais į Valstybės biudžetą surinko beveik 190 mln. litų daugiau, nei buvo suplanuota. VMI paaiškina, kad visada atsižvelgia į kitų Lietuvos institucijų pateiktą informaciją apie galimus mokesčių pažeidimus, pateiktas įžvalgas, analizes, nustatytas rizikas ir naudoja visą arsenalą priemonių joms mažinti“, - rašoma atsakyme.
Pasak VMI, visos mokesčių nesumokėjimo rizikos vertinamos kompleksiškai, tačiau, siekiant skirti deramą dėmesį didžiosioms verslo kompanijoms bei patiems turtingiausiems šalies gyventojams, šios mokėtojų grupės išskiriamos, o joms nuolat parenkamos ir taikomos efektyviausios mokestinių prievolių užtikrinimo priemonės.
2013 m. VMI nustatė 270 mln. litų nesumokėtų mokesčių, iš kurių 60 proc. teko dideliems mokesčių mokėtojams.
VMI atsakyme tvirtinama, kad atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų skaičiaus proporcijas, dideli mokesčių mokėtojai sulaukia 10 kartų didesnio VMI dėmesio, nei smulkus verslas.
Atskirtis – grėsmė valstybės saugumui
Lietuvos makroekonominiai rodikliai yra stabilūs ir šalis turi visas galimybes stabiliai augti. Tačiau, pasak šalies vadovės, kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų, todėl socialinė atskirtis tampa grėsme valstybės saugumui.
„Tik turėdami darbo mūsų žmonės bus nepažeidžiami ir jausis saugūs savo valstybėje“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, net užsienio investuotojai pripažįsta, kad darbuotojai Lietuvoje – aukščiausio lygio. Pagal darbo jėgos išsilavinimą Lietuva yra Europos Sąjungos geriausiųjų šešetuke.
„Sumažinusi atotrūkį tarp mokslo ir verslo, modernizavusi studijų vadybą, profesinį rengimą priderinusi prie rinkos poreikių, Lietuva galės konkuruoti ne tik kvalifikuota darbo jėga, bet ir našumu bei technologijomis. Investuodami į specialistus, padidinsime visos ekonomikos potencialą ir užtikrinsime Lietuvos ekonominį stabilumą“, - kalbėjo šalies vadovė.
Pasak prezidentės, išmintingai panaudojus iki 2020 m. planuojamus skirti daugiau nei 400 mln. Lt jaunimo įdarbinimui bus užtikrinta, kad pirmoji darbovietė mūsų absolventams tikrai nebus Darbo birža.
Perspėjo politikus dėl populizmo
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad neįvertinus, jog pensijos dar nekompensuotos ir algos žmonėms neatkurtos, atgyja ikikriziniai partiniai apetitai ir neatsakingi populistiniai pažadai.
„Jie gali vėl nugramzdinti šalį į finansinį chaosą. Tik turėdami atsakingą finansų politiką galime atlaikyti bet kokius iššūkius“, - perspėjo D. Grybauskaitė.
Jos nuomone, euro įvedimas apribos politinį ir finansinį populizmą bei apsaugos valstybę nuo neatsakingo politikų elgesio.
„Euras neabejotinai taps ir svarbiu impulsu mūsų ekonomikai“, - vylėsi šalies vadovė.
DELFI primena, kad Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m.