Be to, I. Sečinas konstatavo, kad pirmajame 2015 m. ketvirtyje naftos perdirbimo gamyklos patyrė nuostolių arba jau jų pajamos ženkliai sumažėjo, rašo newsru.com.
I. Sečinas mano, kad nepritaikius naujų nuolaidų Rusiją vidinėje rinkoje gali ištikti benzino deficitas, kuris 2017 m. sietų iki 5 mln. tonų, jei paklausa išliks tokia pati. Šiame laiške teigiama, kad tokių padarinių vertėtų tikėtis, jei bus visiškai sustabdyti didelių naftos bendrovių modernizavimo projektai arba šie projektai būtų stipriai vilkinami.
I. Sečinas siūlo pritaikyti naujų nuolaidų ir tokiu būdu kompensuoti neigiamas mokestinio „manevro“ pasekmes. Jis siūlo subsidijuoti paskolas, skirtas naftos perdirbimo gamyklų modernizavimui. Subsidijos, jo teigimu, turėtų būti skiriamos toms bendrovėms, kurios tęs šiuos projektus. I. Sečinas pabrėžia, kad didžiausią modernizacijos projektą vykdo „Rosneft“. Be to, jis prašo atsisakyti geležinkelio tarifų indeksavimo šioms bendrovėms, tačiau nepatikslina, ar turi omenyje tik naftos krovinių gabenimo tarifus.
I. Sečinas prašo peržvelgti šiuos siūlymus šių metų spalio mėnesį vyksiančioje Kuro ir energetikos komplekso prezidentinėje komisijoje. Ant laiško kopijos uždėtas užrašas ranka „spaliui“ ir V. Putino parašas. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu komentuoti šį laišką atsisakė.
Derėtų pastebėti, kad šių metų pradžioje žiniasklaida rašė, kad I. Sečinas parašė V. Putinui laišką, kuriame aptaria naujosios mokesčių naftos sektoriuje tvarkos keliamas rizikas.
Tada I. Sečinas laiške teigė, kad mokestinis „manevras“ de facto pakeis viso naftos sektoriaus modelį, jis bus orientuotas į eksportą. Išorinėje rinkoje, I. Sečino teigimu, augs kuro kainos arba jo ims trūkti.
„Toks mokestinės naštos padidinimas prilygsta šaltinių, skirtų stambių naujų projektų įgyvendinimui, pašalinimui nurodytais periodais iš gamybinės programos. Kalbu apie Suzunsko ir Jurubčeno-Tachomsko telkinius Krasnojarsko srityje, kurių biudžeto efektas siekia 2,3 trln. rublių, o kasmetinis gavybos lygmuo – 10 mln. tonų naftos ekvivalento“, - I. Sečinas rašė ankstesniame laiške V. Putinui.
Įstatymas dėl mokestinio manevro naftos pramonėje pasirašytas 2014 m. lapkričio mėn. Šiame įstatyme numatoma perkelti mokestinės naštos svorį nuo eksporto mokesčių ant naudingųjų iškasenų gavybos mokesčio. 2015-2017 m. naftos eksporto mokestis bus sumažintas 1,7 karto, naftos produktų mokestis – 1,7-5 kartus, o naudingųjų iškasenų gavybos mokestis bus padidintas 1,7 karto, dujų kondensato mokestis – net 6,5 karto. Naftos produktų akcizai palaipsniui bus mažinami.
Dar liepos mėn. pabaigoje „Rosneft“ vadovai teigė, kad artimiausiais mėnesiais Rusiją ištiks benzino deficitas. Anot didžiausios Rusijos naftos bendrovės, tokia prognozė taps realybe, jei Rusijos reguliuojančios tarnybos nepakeis mokesčių politikos.
„Tai neišvengiamai įvyks“, - patikino „Rosneft“ viceprezidentas Michailas Leontjevas. Jis paaiškino, kad pagal dabartinę politiką dideli mokesčiai skatina atsisakyti perdirbimo maksimalaus eksportavimo naudai.
M. Leontjevo teigimu, kol kas situacija yra stabili, nes užtenka pinigų, kurie buvo investuoti į perdirbimą. „Kol kas dar to nejaučiame, tačiau pajausime vidutinėje perspektyvoje. Rinką ištiks benzino deficitas“, - prognozavo jis.
Šiuo metu, M. Leontjevo teigimu, bendrovėms neapsimoka vykdyti naftos perdirbimo, nes paprasčiau parduoti ją į užsienį. „Bendrovė „Bašneft“ sumažino perdirbimą 18 proc. Kodėl ji taip pasielgė? Nes ekonomiškai bendrovei tai yra pražūtinga“, -pavyzdį pateikė jis.
2015 m. birželio mėn. Rusijos federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo didžiausią nuo šių metų pradžios benzino kainų šuolį. Iš viso per mėnesį kuras pabrango 10,5 proc. Anksčiau maksimaliu laikytas šių metų kovo mėn. benzino gamintojų kainos padidinimas, kai kaina šoktelėjo 8,2 proc. Maskvos kuro asociacijos pateikiamais duomenimis, liepos 13-20 d. benzinas pabrango 0,1 rublio: „Ai-92“ kaina siekė 33,95 rublių (0,49 euro), o „Ai-95“ – 36,79 rublių (0,53 euro) už litrą.