Šalies didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje - veikiančios termofikacinės elektrinės iki šiol šildymo sezono metu atliko dvigubą darbą: gamino ir šilumą, ir elektrą. Energetikai sako, kad toks būdas vienas efektyviausių, nes abu gamybos produktai panaudojami.
Tačiau nuo kitų metų situacija keičiasi: pradės veikti elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir su Lenkija „LitPol Link“, kuriomis tekėtų pigesnė elektra nei gaminama termofikacinėse elektrinėse. Energetikos ministerijos skaičiavimais, pradėjus veikti jungtims, elektra atpigtų iki 7 proc.
DELFI primena, kad spalio pradžioje dėl to Vyriausybė nusprendė nuo 2016 m. sausio panaikinti elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, naudojančios gamtines dujas, neskiriant joms viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (VIAP).
Netrukus paskelbta, kad elektrinių veiklos stabdymas gali reikšmingai paveikti šilumos kainos augimą Vilniaus mieste.
Elektrinės problema – kaip karšta bulvė
Vyriausybei priėmus sprendimą dėl kvotų termofikacinės elektrinės likimas Vilniuje ėmė spręstis labai greitai: ketvirtadienį už sostinės šildymą atsakinga „Vilniaus energija“ pranešė, kad Vilniaus savivaldybės prašo atsiimti bendrovei išnuomotą Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (VE-3).
„Prašome pradėti procedūrą, pagal kurią elektrinės turtas kartu su darbuotojais bus grąžintas savininkui – savivaldybės įmonei „Vilniaus šilumos tinklai“. Tokia veiksmų seka yra privalomai numatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje“, - pranešime cituojamas „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Reaguodamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, prašydamas svarstyti galimybes kompensuoti Vilniaus miesto šilumos vartotojams numatomą šilumos pabrangimą, taip pat organizuoti Vyriausybės ir savivaldybės atstovų susitikimą dėl galimybės perimti trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę valstybės nuosavybėn rinkos verte.
„Mes pasiruošę kalbėtis, kaip „Lietuvos energija“ gali prisidėti prie elektrinės naudojimo ir apskritai jos tolimesnio likimo. Dabar, kai kalbama apie tai, kad elektrinė bus grąžinta savivaldybei, yra realus pagrindas kalbėtis“, - sakė D. Misiūnas.
Skirtingai skaičiuoja išlaidas, kurios guls ant vilniečių pečių
Ar vilniečiams jau reikėtų pradėti taupyti galimai augsiančioms šilumos sąskaitoms, nuomonių yra įvairių.
Anksčiau Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra skelbęs skaičiavimų, kad jeigu Vilniaus trečia termofikacinė elektrinė būtų laikoma kaip rezervinė, jos išlaikymo pastoviosios sąnaudos sudarytų apie 11,4 mln. eurų per metus, o jos uždarymo atveju siektų apie 8 mln. eurų. Sunerimta, kad šios sąnaudos būtų dengiamos vilniečių sąskaita. Vilniaus savivaldybė patvirtino, kad ekspertinę nuomonę dėl galimų sąnaudų pateikė Vilniaus šilumos tinklai, kuriuos nuomos pagrindais valdo „Vilniaus energija“.
Energetikos ministerija tokius skaičius vertina skeptiškai ir teigia, kad duomenys – neaudituoti. Energetikos ministras Rokas Masiulis per Energetikos konferenciją yra sakęs, kad pirmiausiai ekspertai turėtų gebėti patekti į sostinės trečią termofikacinę elektrinę ir įvertinti jos būklę bei turtą, o tuomet būtų skaičiuojama jos vertė.
Energetikos ministerija yra skelbusi, kad konservavimo sąnaudas galima vertinti pagal panašių objektų - Petrašiūnų elektrinės, Lietuvos elektrinės 5-6 blokų - konservavimo sąnaudas, kurios siekė apie 70 tūkst. eurų.
Šiuo metu Vilniaus trečios termofikacinės elektrinės veiklą užtikrina apie 200 aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir ruošiamasi, kad kitą savaitę ji pradės veiklą.
„Elektrinėje dirba apie 150 žmonių, kurie betarpiškai ją aptarnauja. Kitą savaitę planuojama, kad blokas pradės darbą ir kad tai būtų galima padaryti, įrenginių veikla turi būti išbandyta ir paruošta darbui. Be to, yra apie 100 darbuotojų, kurie iš dalies dirba su elektrine, jie priklauso bendrosioms tarnyboms. Mes skaičiuojame, kad permainos paveiktų apie 200 žmonių“, - kalbėjo Vilniaus energetikų profesinės sąjungos pirmininkas Vidas Bauševičius.
Skaičiuojama, kad atlyginimai Vilniaus termofikacinėje elektrinėje yra didesni nei vidutinis šalies atlyginimas, nes papildomos paslaugos, pavyzdžiui, valymo, apsaugos ir teritorijų priežiūros paslaugos yra perkamos iš kitų įmonių.
Kas lems kainą
Galimu nauju Vilniaus trečios termofikacinės elektrinės savininku įvardinta „Lietuvos energija“ dėstė, kad šios elektrinės rinkos vertę lemia rinkos sąlygos.
„Jei elektrinė bus grąžinta Vilniaus savivaldybei, jos turto perėmimas galimas už jos rinkos vertę. O priimti sprendimai, t.y. tiek jos grąžinimas savivaldybei, tiek kvotų likimas ir konstruoja vertę bei suponuoja tai, kam ji gali būti panaudota“, - kalbėjo D. Misiūnas.
Kokia ateitis artimiausiu metu lauktų Vilniaus termofikacinės elektrinės, o kartu ir kitose didmiesčiuose esančių jėgainių, dar neprognozuojama. Nors termofikacinės elektrinės šiuo metu nėra technologiškai pasenusios, visgi vienu iš scenarijų lieka tikimybė, kad jos neras savo panaudojimo.
„Jeigu joms nereikės gaminti elektros, nes nebus skiriama kvota, jos nebus konkurencingos, kas yra dabar, nes elektros importas yra žymiai pigesnis, ir nereikės jų kaip rezervo, o be to, nereikės ir šilumai gaminti, nes bus biokuras, šiukšlių deginimas ir taip toliau, gali būti, kad jos bus nereikalingos ir vienintelis panaudojimas būtų jas išardyti. Bet kada tai bus? Kol tiksliai nežinoma, kas jas pakeitė vienoje ar kitoje iš išvardintų funkcijų, nereikia skubėti ir priimti sprendimų“, - mano D. Misiūnas.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, termofikacinės elektrinės didmiesčiams nėra būtinos šilumos sezono metu: Vilniuje bendra šilumos galia be trečios termofikacinės elektrinės maždaug 20 proc. viršija miesto poreikį.
Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) yra reikalinga Kauno mieste užtikrinti šiluminės galios rezervą, tačiau, ministerijos duomenimis, trūkstama šiluma už mažesnę kainą gali būti pagaminta ne KTE kogeneraciniame įrenginyje, kuriame gaminama elektros ir šilumos energija, o dujiniuose vandens šildymo katiluose, gaminant tik šilumos energiją.
Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė taip pat nebūtina Panevėžio miesto apsirūpinimui šiluma, nurodoma Energetikos ministerijos atsakyme, nes šilumos poreikis gali būti pagaminamas „Panevėžio energijos“ valdomuose dujiniuose ir biokuro vandens šildymo katiluose.
Skaičiuojama, kad termofikacinių elektrinių kvotoms šiemet iš viso skirta 17,8 mln. eurų, iš kurių Vilniui – 9,2 mln. eurų.
Siūlo kompromisą
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius patvirtino, kad termofikacinės elektrinės šalies didmiesčiams šildyti nėra būtinos, tačiau dėstė, kad lieka klausimu, ką daryti su jau sukurtais galingumais, įranga ir žmonėmis, kurie dirba termofikacinėse elektrinėse.
„Dabar termofikacinės elektrinės yra darbingos ir galėtų funkcionuoti, o Panevėžio termofikacinė yra nauja ir moderni. Problema ta, kad jeigu jos kartu gamina šilumą ir elektrą, jų naudingumo koeficientas siekia apie 90 proc., bet jeigu jos galima tik elektrą, o šilumą išmeta kaip Elektrėnai, jų efektyvumas yra apie 30 proc. Taigi, pirma, norint jų efektyvumo, būtina gaminti ir šilumą, antra, jų gaminta elektra nekonkurencinga buvo ne dėl jų charakteristikų, bet dėl žemų kainų elektros rinkoje, kurios ateina iš kaimyninių šalių“, - kalbėjo pašnekovas.
Be to, jis sako, kad termofikacinės elektrinės be elektros ir šilumos gamybos atlieka papildomų šildymo ūkiui reikalingų funkcijų, pavyzdžiui, prižiūri avarinio kuro rezervuarus, vandens papildymo bakus, kitą infrastruktūrą.
Pašnekovas siūlo ieškoti kompromiso: atsisakyti ydingo finansavimo modelio, bet padengti minimalias sąnaudas skatinant termofikacines elektrines imtis iniciatyvos savo veiklai užtikrinti.
„Manau, kad termofikacinės elektrinės galėtų gauti rezervinės galios mokestį sistemai palaikyti, nes jeigu jos dirba kogeneraciniu režimu, jos yra daug pigesnės nei Elektrėnai, tad žiemos šildymo sezonu geriau jau dirbtų jos, bet tam reikia nedidelės paramos ir ne už pagamintą elektrą, o pastoviosioms sąnaudoms padengti: išlaikyti žmones, palaikyti techninį lygį, o galimybių papildomai užsidirbti jos turėtų ieškoti pačios, eidamos į elektros rinką“, - dėstė ekspertas.
Jo nuomone, gaudamos minimalią fiksuotą dalį sąnaudoms padengti, elektrinės turėtų motyvą ieškoti galimybių pigiai atiduoti šilumą atiduoti į tinklus ir etapais pagaminti elektros, kad užsidirbtų ir iš šio verslo.
„Įmonės pačios persitvarkytų, nes ieškotų išeičių. Dabar gali sakyti, jos tam turėjo ruoštis ir taip toliau, bet iki šiol buvo tokia metodika ir didelių rūpesčių nebuvo, o dabar staiga situacija iš esmės pasikeitė. Tačiau, manau, pirmiausia reikėtų įmones motyvuoti dirbti efektyviau“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Skeptiškai jis vertino galimybę termofikacines elektrines konservuoti – esą būtų prarasti reikiami darbuotojai, nenaudojami nuvertėtų ir įrengimai.