„Masinėse informavimo priemonėse nuolat girdime raginimus atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šiluma apsirūpinti individualiai. Pateikiame Jums pavyzdį, kaip žmonėms tenka vargti individualiai apsirūpinant šiluma, kai daugiabučiai nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (Rusija)“, - asociacija kviečia savo tinklalapio lankytojus pasižiūrėti 7,5 minučių ištrauką iš rusiškos televizijos laidos.
Kaip rodoma reportaže, Artiomovo gyvenvietės gyventojai žiemą neina į darbą, negali ilgam išvykti - katilus namuose reikia nuolat kūrenti individualiai. Ir išsimiegoti ne visada jiems pavyksta – į pečių nuolat reikia kišti malkas. O prieš tai jas reikia dar ir suskaldyti, užsinešti į butus, apsirūpinti jomis visai žiemai.
Tokiais pasiskolintais iš Rusijos vaizdais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ragina nepasiduoti skatinimui atsijungti nuo centrinio šildymo.
„Pas mus skatina, kad pjautų radiatorius, bet nepasako, kaip žmogui reikės gyventi. Mes pasakome, kas būtų, jei tokia sumaištis būtų padaryta. Mes parodome, ko galima prisišaukti, dezinformacija patikėjus“, - tvirtino pašnekovas.
Pasiteiravus, ar ne per ekstremalus pavyzdys pateiktas šilumos vartotojams Lietuvoje, V. Stasiūnas sakė: „Kiek ten (Rusijoje – DELFI) tokių miestelių taip gyvenančių dar yra. Matėt, kaip jie dešimt metų laukia trasos. Matėt, kaip malkas neša?“.
Vaizdo įrašą galite žiūrėti ČIA.
Geriau atsijungti visam namui nei atskiriems butams
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) internetiniame puslapyje nurodoma, kaip gyventojai gali atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau pabrėžiama, kad tinkamesnė alternatyva yra viso namo atjungimas nei atsijungimas pavieniais butais.
Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles galimi penki atsijungimo nuo centralizuoto šildymo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo bloką, daugiabučio namo butą ar kitą patalpą.
Norint atjungti nuo centralizuoto šildymo negyvenamas patalpas ar individualų bei dvibutį namą, savininkas turi pateikti prašymą savivaldybės institucijai išduoti technines sąlygas ir pranešti apie pasirinktą alternatyvą centralizuotam šildymui. Savivaldybė ar jos įgaliota institucija atsakymą turi pranešti per 30 kalendorinių dienų. Atsakyme turi būti nurodyta, ar pastato savininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su šilumos tiekėju.
Šilumos tiekėjas turi per 10 darbo dienų pateikti namo savininkui atsijungimo sąlygas. Jei šilumos tiekėjas atsisako arba nepateikia atsijungimo sąlygų, savivaldybė gali išduoti atsijungimo sąlygas pati.
Tokios pačios procedūros laikomasi norint atsisakyti centralizuoto šildymo visame daugiabutyje ar daugiabučio bloke.
Jei norima atsijungti centralizuotą šildymą atskirame bute, reikia kreiptis į savivaldybės instituciją, kad būtų išduoti specialieji architektūros reikalavimai ir pateikia informaciją apie įsipareigojimus vykdyti prievoles daugiabučio prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl šildymo ir karšto vandens priežiūros; savivaldybės ar jos institucijos išvadą, kad dėl buto atjungimo kiti butų savininkai nepatirs papildomų išlaidų; šilumos tiekėjo ar valdytojo pažymą, kad dėl pakeisto šildymo būdo nebus pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės ar interesai.
Atsijungti padedančioms savivaldybės – šilumos tiekėjų nemalonė
Palangoje visgi galima rasti daugiabutį, kurio gyventojai nusprendė mesti iššūkį centralizuotos šilumos tiekėjams ir įsivesti individualų šildymą. Namo butuose jau įrengti katilai ir gyventojai asmeniškai šildosi dujomis.
Praėjusiais metais Vytauto g. 122 namo gyventojai atsijungė nuo centralizuoto šildymo. Tiesa, Palangoje centralizuotą šildymą tiekianti bendrovė „Litesko“ buvo tuo nepatenkinta ir kreipėsi į teismą dėl Palangos miesto savivaldybės leidimo gyventojams atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas teigė, kad leidimas daugiabučiui buvo išduotas 2011 m. Pasak jo, „Litesko” apskundė savivaldybę teismui, motyvuodami tuo, kad projektas neatitinka specialiojo plano.
„Kol vyko byla, gyventojai nupjovė įvadą ir viskas. Leidimą jie turėjo, tiesiog vyko teismas“, - pasakojo V. Korsakas.
Pasak jo, visgi bylą prieš šilumos tiekėją miesto savivaldybė laimėjo.
V. Korsakas teigė, kad Palangoje yra ir kitų gyventojų, kurie svarsto apie atsijungimą nuo centrinio šildymo: „Daug kas bylinėjasi, bet visi po vieną. Atskiri butai. Čia ir kyla problema, kai nori atsijungti pavieniai butai, nes sako, kad neatitinka reikalavimų, siūlo apsišiltinti. Visą namą atsijungti yra žymiai lengviau“.