Aleksandro sąskaitoje – Ignalinos atominės elektrinės, daugiaaukščio banko Vilniuje ir 900 vietų mokyklos Visagine statybos. Prieš pusantrų metų, dirbdamas Lietuvos ir Baltarusijos bendrovėje „Magnus Group“, jis atvažiavo dirbti į Minską. Iš pradžių vadovavo daugiafunkcinio komplekso „Green City“ statybai, dabar jis koordinuoja daugiafunkcinio komplekso su penkių žvaigždučių viešbučiu „Marriott“ statybą Nugalėtojų prospekte. Šio projekto investuotojas – Kataro Ginkluotųjų pajėgų fondas.
Specialistas tvirtina, kad jeigu jam Baltarusijoje būtų blogai, jo ten nebūtų. O kol Minske viešpatauja statybų bumas, čia galima dirbti ir uždirbti. Pagal pasą Aleksandras yra lietuvis, nors gimė Baltarusijoje, Astrave. Aleksandras mažąją savo gimtinę vadina „šalies atominės energetikos sostine“.
1985 metais Aleksandras baigė universitetą, jo specializacija – pramoninė civilinė statyba. Pagal paskyrimą pateko į Ignalinos atominę elektrinę. Dabar jo šeima gyvena Visagine. Žmona yra lietuvė, pora turi dvi dukras, kurių viena dirba modeliu ir persikėlė į Niujorką.
Aleksandras neslepia sulaukęs kvietimo dirbti Baltarusijoje.
„Kai išvažiavau į Lietuvą, jaučiausi skolingas Baltarusijai. Esu idėjinis žmogus, todėl man buvo šiek tiek nemalonu, kad nieko nepadariau savo mažajai tėvynei. Ir kai man paskambino ir pasakė, kad čia reikalinga pagalba, kad čia – statybų bumas, aš sutikau“, - prisipažįsta lietuvis.
Paklaustas, kodėl mano, kad Baltarusijoje yra statybų bumas, jis atsako: „Aš tiek metu dirbu statybose, kad galiu iškart pasakyti „bumas“ ar „ne bumas“. Baltarusijoje statoma daug objektų, į kokį mikrorajoną benuvažiuosi – visur statybos. Lietuvoje šiuo metu vyksta tik smulki rekonstrukcija ir kai kur renovacija“.
Aleksandras teigia, kad statybininkų atlyginimai Lietuvoje šiandien faktiškai nesiskiria nuo mokamų Baltarusijoje.
„Lietuvoje atlyginimas netgi šiek tiek mažesnis. Skaičiuojant doleriais, mano lygio specialistas Lietuvoje uždirba 2000 (5100 litų, red.) per mėnesį. Čia aš uždirbu daugiau, tačiau kiek – pasakyti negaliu. Komercinė paslaptis, - tikina statybų specialistas. - Darbininko alga čia – nuo tūkstančio dolerių iki tūkstančio eurų (apie 2500-3500 litų). Lietuvoje darbininkai vidutiniškai gauna tūkstantį dolerių. Tačiau ten objektai praktiškai nestatomi. Pas mus statybų bumas buvo prieš 2008 metų krizę. Tada griuvo bankai. Statyboms nėra užsakymų. O pas jus tiek objektų, kad betono nepakanka. Mes vasarą imdavome po penkis tūkstančius kubinių metrų betono! Dirbome su penkiomis-šešiomis gamyklomis. Lietuvoje visos gamyklos konkuruoja, kad tik tu pas juos imtum betoną, o Baltarusijoje imi iš visų ir tai nepakanka“.
Viena problemų, su kuria Aleksandrui teko susidurti statybų bumo Lietuvoje metu – kai kurių darbininkų neprofesionalumas.
„Lindo ne specialistai, kad uždirbtų savo duonos kąsnį. Pavyzdžiui, žmogus turi statybininko atestatą, bet kai pradedi kalbėti apie profesinius dalykus – nežino paprastų dalykų: kaip pradėti statybą, organizuoti darbą, kokių reikia dokumentų. Tai prisiplakėliai ir keleiviai, sėdę ne į savo vagoną. Ypač tuo piktnaudžiavo nedidelės apdailą darančios įmonės, neturinčios savų darbo tradicijų ir pakankamai darbuotojų“, - pasakoja Aleksandras.
Kalbant apie darbo užmokestį, Aleksandras netaiko lygiavos principo. „Kiekvienas turi uždirbti savo rublį. Galbūt aš taip mąstau todėl, kad atvažiavau iš Lietuvos? - samprotauja specialistas. - Mus įmetė į kapitalizmo nasrus anksčiau nei Baltarusiją. Mes socialine prasme praktiškai neapsaugoti. Kapitalizmas atėjo – kas išplaukė, tas išplaukė. Aš turiu keturių kambarių butą, už šildymą ir komunalines paslaugas moku po 400-500 dolerių (apie 1000-1300 litų)per mėnesį. Čia komunaliniame bute – 30-40 dolerių (apie 80-100 litų)“.
Aleksandras pasakoja, kad objekte pas juos galioja „sausas įstatymas“, kurį pažeidus gresia net atleidimas. Tik Baltarusijos statybininkai geria ne dažniau nei Lietuvos. Jeigu „su kvapeliu“ ateina geras specialistas, užsitarnavęs pasitikėjimą kolektyve, jam tądien dirbti neleidžiama, tačiau kitą dieną jam suteikiama galimybė dirbti.
Vyras atvyko į Baltarusiją su darbo viza. Jis gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute. Už jį moka 400 dolerių (apie 1000 litų) per mėnesį. Namo į Lietuvą jis važiuoja kartą per dvi savaites – automobiliu arba traukiniu. Daugiausiai maitinasi baltarusiškais produktais.
„Ką sau vakarienei gali pasigaminti komandiruotėje be žmonos esantis vyras? Lengvą pienišką sriubą, būna koldūnai, kartais dešra, galiu išsivirti kiaušinių ar bulvių. Pusryčiams geriu kavą su sumuštiniais ir varške. Kolegos kartais prašo, kad aš iš „duty free“ atvežčiau viskio, tačiau sau ir visiems draugams, pavyzdžiui, perku baltarusišką brendį. Netgi dukrelės vaikinui į Niujorką dovanų susukau brendžio. Todėl nesuprantu, kam pirkti viskį, jeigu Baltarusijoje yra savas normalus brendis“, - stebisi Aleksandras.
