SEB bankas skelbia, kad kas antras klientas, šiemet skolinęsis būstui, rinkosi ir draudimo apsaugą, kad ištikus netikėtumams galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus.

O DNB bankas siūlo imantiems būsto paskolas pasinaudoti galimybe ir jas fiksuoti dešimčiai metų.

SEB banko pateikiamais duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius nauji būsto paskolų gavėjai sudarė daugiau negu 1,5 tūkstančio draudimo „Saugus kreditas“, apimančio gyvybės draudimą ir draudimą nuo neįgalumo, sutarčių – tai yra 27 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Virginijus Doveika
„Pastebime, kad skolindamiesi būstui klientai apgalvoja kelis žingsnius į priekį. Prieš kreipdamiesi būsto paskolos jie dažniausiai atidžiai įvertina savo dabartines pajamas, tikimybę, kad ateityje jos gali augti ar mažėti. Taip pat dalis perkančiųjų būstą už skolintas lėšas apsvarsto ir tai, kaip jiems ar jų šeimos nariams reikėtų grąžinti paskolą ištikus finansiniams netikėtumams, pavyzdžiui, rimtai susirgus ir sumažėjus darbingumui, o kartu – ir pajamoms“, - pranešime spaudai cituojamas SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

SEB banko duomenimis, vidutinis apdrausto būsto paskolos gavėjo amžius – 33 metai. Dažniausiai draudimo apsaugą skolindamiesi būstui renkasi vyrai – su jais sudaryta 62 proc. draudimo „Saugus kreditas“ sutarčių. 

Būsto kreditų, kai renkamasi draudimo apsauga, bendra suma SEB banke siekia 166 mln. eurų. Vidutinė apdrausto kredito vertė – 37 tūkst. eurų. 

Prognozuoja, kad kils palūkanos

Nuo pirmadienio DNB banko klientai gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui.

Pasak DNB banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis. Tačiau naivu tikėtis, kad palūkanų „rojus“ tęsis dešimtmečiais – jau matyti signalų, kad tarpbankinės palūkanų normos kelerių metų perspektyvoje pradės kilti.

„Klientams siūlome ne pasikliauti situacija finansų rinkose, o apsidrausti nuo palūkanų svyravimo rizikos. Fiksavę paskolos palūkanų normas ilgesniam laikotarpiui klientai bus užtikrinti, kad paskolos įmoka nedidės net ir esant nepalankiai situacijai finansų rinkose“, – pranešime spaudai cituojamas Ž. Milerius.

Prognozuoti, kiek galėtų išaugti palūkanų norma ilguoju laikotarpiu yra neįmanoma, ir ši nežinomybė gyventojams, turintiems būsto paskolą, yra pavojinga – sudėtingiau įvertinti būsimus finansinius įsipareigojimus, išauga rizika dėl staiga išaugsiančios išlaidų naštos.

Pasak specialisto, praėjusį dešimtmetį EURIBOR palūkanų norma smarkiai svyravo ir buvo pasiekusi 6 proc. Pavyzdžiui, dabar paėmus 40 tūkst. eurų paskolą 25 metams su 1,26 proc. kintama palūkanų norma, vidutinė tokios paskolos įmoka pirmais metais siektų 174 eurus. Jeigu palūkanų norma pakiltų iki 6,26 proc., tokios paskolos vidutinė įmoka pirmais metais pašoktų net iki 338 eurų. 

Esant neapibrėžtai palūkanų situacijai, DNB bankas klientams siūlo įvertinti alternatyvas ir pagalvoti ne vien apie kintamas, bet ir fiksuotas palūkanas – dabar turintys būsto paskolą gali palūkanas fiksuotis iki 10-ies metų laikotarpiui.

„Fiksuotą palūkanų normą galima prilyginti draudimui – jos yra šiek tiek didesnės nei kintamos, tačiau klientas tiksliai žino, kad palūkanų svyravimai paskolos įmokai įtakos neturės. Be to, šiuo metu palūkanų normos yra ypač mažos, todėl fiksuoti palūkanas ilgesniam laikui yra paranku“, - teigė Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovas Ž. Milerius.

Jis pataria fiksuotas palūkanas rinktis gyventojams, kurių pajamos, tikėtina, yra pasiekusios aukščiausią lygį ir ateityje nesitikima, kad jos sparčiai augtų.

Pasak specialisto, daugumoje finansine disciplina pasižyminčių Vakarų Europos valstybių (pvz. Vokietija, Beneliukso ir Skandinavijos šalys) gyventojai renkasi fiksuotas palūkanų normas, o kintamos palūkanos populiarios Pietų Europos šalyse – pvz., Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (72)