„Žmonės netgi išsiskyrę gali turėti būsto kreditus su ankstesniais sutuoktiniais ir mokėti juos toliau, nes net teismas negali išskirti būsto kredito. Aš ne šiaip sau pagąsdinu, bet sakau, kad reikia ruoštis būsto kreditui“, - per kreditų biuro „Creditinfo“ ir „M Capital“ seminarą ISM vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje kalbėjo finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius.
Pirmiausia jis pataria treniruotis finansiškai, t. y., pasitikrinti, ar pavyks mokėti kreditą visą paskolos laikotarpį.
„Tokiais atvejais žmonės sako: baikite, lengvai, bandžiau porą mėnesių, drąsiai galiu dvigubai tiek atsidėti. Ir dažnu atveju, žmogus neadekvačiai paskaičiuoja, kiek jam kainuos būsto kreditas. Pirma, kainuos kredito įmokos, bet jas reikia skaičiuoti ne su dabartinėmis rekordinėse žemumose esančiomis palūkanomis, o su vidutinėmis“, - kalbėjo A. Markevičius.
Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. vidutinė naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma siekia 1,9 proc., kai vidutinė svyruoja ties 5 proc.
Be būsto kredito įmokos yra ir kitų išlaidų, kurias reikia įvertinti, pavyzdžiui, būsto, gyvybės draudimo įmokas. Nors Lietuvoje būsto kreditų gavėjai gyvybės draustis neprivalo, jiems tai siūloma padaryti argumentuojant, kad būsto paskolos palūkanos bus mažesnės.
Svarbus finansinis aspektas imant būsto kreditą yra paskaičiuoti, kiek pirkėjui papildomai kainuos būsto remontai ir renovacija.
„Aš suprantu, kad mokėti rekordiškai žemą įmoką už naują būstą yra labai smagu kol žmogus nesupranta, kad jis sutiko mokėti vidutinę įmoką už 30 m. senumo būstą ir taip jau yra parašyta“, - kalbėjo A. Markevičius.
Specialistas skaičiuoja, kad tiksliau įvertinti savo finansines galimybes galima tuomet, kai žmogus pamėgina mokėti planuojamą būsto kredito įmoką pusmetį: per šį laiką atsiranda įvairių sezoninių išlaidų, atostogų, bet, svarbiausia, pavyksta įvertinti, kaip žmogus jaučiasi tiek mokėdamas.
„Kai aš pasakoju apie treniruotes, žmonės galvoja, kad jos skirtos patikrinti, ar žmogus sugebės mokėti. Ne visai tiesa, manau, davė Dievas dantis, duos ir duonos, bet klausimas yra ne ar sugebėsite, o kaip jausitės. Kodėl? Nes taip jaustis reikės 30 metų. Kai žmonės pabando taip pasijausti, tada kyla minčių, kad užtektų mažesnio būsto, pirkimą atidėti ir daug kitų pamąstymų“, - pasakojo A. Markevičius.
Palyginti banką su prabangių automobilių salonu
Be finansinių treniruočių, antras patarimas yra tinkamai nusiteikti einant į banką, nes būsto kredito vertė yra kaip prabangaus automobilio, kurio pusė sudaro paskola, pusė – palūkanos bankui.
Pasak jo, automobilių salone iškart pavyksta suvokti, kokią pinigų sumą ryžtatės sumokėti ir ką mainais jums siūlo pardavėjai.
„Jums ne tik pasiūlys kavos ir atsakys į visus klausimus, kad ir kokį kvailą besugalvotumėte, jums gali nepatikti durelių uždarymo garsas ir konsultantas padės išspręsti šią problemą. Kai žmogus ima kreditą, jis eina prašyti, kad jam paskolintų. Įsivaizduokite, einate į automobilių saloną prašyti, kad jums parduotų“, - palygino A. Markevičius.
Todėl jis pataria bendraujant su banku nusiteikti taip pat: paprašyti kavos, jei konsultantas – nekompetentingas, paprašyti jį pakeisti kitu, būsto paskolos sutartį skaityti neskubant ir labai įdėmiai.
Suprasti, ką pasirašote
A. Markevičius primena, kad būsto paskolos sutartis yra sudaryta iš dviejų dalių: bendrosios ir specialiosios.
„Bendroji dalis turi didžiausią minusą savo pavadinimu, nes visi galvoja, kad ji yra visiems bendra ir nekeičiama, o tai yra melas. Kas nesikeis, tai banko ir klientų įsipareigojimai bei teisės, kita dalis keičiasi, tai: delspinigiai, grąžinimo, refinansavimo sąlygos, baudos, mokesčiai – dėl šitų dalykų jūs galite ir turite derėtis“, - siūlo jis.
Specialiojoje dalyje yra kitos sąlygos, tai – kredito suma, grąžinimo būdas, laikotarpis, banko marža, sutarties mokesčiai ir kitos sąlygos.
Pagal Atsakingojo skolinimo nuostatas, bankas suteikia iki 85 proc. perkamo būsto vertės, o mėnesio įmoka turi būti ne didesnė kaip 40 proc. žmogaus pajamų „į rankas“.
„Palūkanos: fiksuotos ar kintamos? Turiu nuvilti, visos jos kintamos, priklausomai nuo to, kokį terminą pasirenkate: kas tris, šešis mėnesius, dvejus ar penkerius metus. Kurios iš jų efektyvesnės? Sau galite atsakyti labai paprastai: jeigu bankas fiksuoja palūkanas ilgesniam laikui, ar bankas paskaičiuoja, kiek palūkanos gali kilti? Geriau negu jūs ar prasčiau?, - klausė jis. - Antra verstus, jūs turite saugumo jausmą, o kiekvienas jausmas banke kainuoja.“
Apie banko taikomą maržą A. Markevičius pataria lakoniškai: nusiderėti kuo daugiau ir, vertinant banko siūlomą skolinimo kainą, žiūrėti ne tik į maržą, bet į bendrą palūkanų normą.
Rinktis būstą - galiausiai
Jis pataria, kad svarbiausia yra būstą rinktis jau žinant savo galimybes, kad būtų užimtos tinkamos pozicijos derėtis: jei žmogus ima būsto paskolą ties savo galimybių riba, jis nėra geidžiamas klientas ir bankai gali diktuoti sąlygas.
„Realybė yra paprasta, tam, kad gautumėte gerą kreditą, turite kreiptis į visus bankus“, - kalba A. Markevičius.
Sulaukus iš visų bankų pasiūlymų, tuomet reikia eiti pas konkurentus ir derėtis.
„Tik nedarykite vienos klaidos: kartą žmogus man pasakojo, kad kreipėsi į visus bankus, derėjosi, bet nesakė, kad eis kitur. Beliko pagirti ir pasiūlyti eiti dar kartą ir pasakyti, nes tai yra esmė. Logika yra tokia, kad bankai žinotų: jūs – ne bukas klientas ir kreipsitės į visus bankus“, - apibendrino jis.
