Projektas Pašilaičiuose pradėtas plėtoti beveik prieš dešimtmetį: tuomet planuota pastatyti tris daugiabučius, kuriuose iš viso būtų 120 butų, ir 2 administracinės paskirties pastatus. Iš viso buvo pastatyti trys daugiabučiai ir administracinės paskirties pastatas.
Tačiau pernai bendrovė „Merko būstas“ perdavė neįrengtą administracinės paskirties pastatą adresu Pavilnionių g. 29, Vilniuje, o naujieji savininkai jį ėmė keisti: sumontavo balkonus ir pradėjo reklamuoti parduodamus nedidelio ploto 1-2 kambarių butus.
Tiesa, vėliau projektui atstovaujanti bendrovė „VIP remontas“ reklamą pakeitė ir negyvenamosios paskirties patalpas ėmė vadinti ne butais, o būstais.
Kaimynai jaučiasi nukentėję
Anksčiau pastatytų daugiabučių gyventojai jaučiasi apgauti: esą jie pirko butus nedideliame komplekse, o dabar kaimynystėje atsiras dar daugiau nei 100 būstų. Be to, jie kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nes manė, kad būsimieji būstų administraciniame pastate pirkėjai gali būti klaidinami reklama apie parduodamas negyvenamosios paskirties patalpas.
„Kai 2008 m. iš „Merko statybos“ buvo pirktas butas, esantis name Pavilnionių 35, Vilniuje, už šio gyvenamojo namo buvo pastatytas administracinis pastatas. Žinoma, tai kėlė nerimą, bet statytojai paaiškino, kad žmonių srauto nebus, nes administracinio pastato darbuotojai keliaus namo iš darbo, o mes, gyventojai kaip tik grįšime iš savo darbų į gyvenamąjį namą“, - rašė Statybos inspekcijai gyventojai.
Jų skaičiavimais, administracinis pastatas, kuriame dabar įrengiami ir parduodami būstai, nuo jų butų langų nutolęs apie 4 metrus.
Kitame rašte Vartotojų teisių apsaugos tarnybai žmonės dėstė, kad įsigijo „brangius, su visa apdaila, butus“ adresais Pavilnionių g. 31, 33 ir 35 ir „tikėjosi, kad toks vientisas projektas, kartu su administraciniais pastatais sudarantis vientisą erdvę ir išliks“.
Kartu šių namų gyventojai vartotojų teisėms pateikė raštą su parašais, kuriame nurodė, kad nesutinka su administracinės paskirties pastato keitimu į daugiabutį. Jie nerimauja, kad dėl kaimynystėje iškilusio projekto sumažės jų turto vertė.
„Tokiam mažam plotui dar 120 butų tikrai per daug. Į administracinį pastatą žmonės atvažiuoja, padirba ir apie 17 val. keliauja namo. Nekilnojamojo turto brokerių nuomone, jeigu tas pastatas paverčiamas daugiabučiu, mūsų turto vertė sumažėja mažiausiai 15 proc. Mūsų vaikų žaidimų aikštelė dabar jau mūsų namų vaikams realiai per maža, o jeigu prisideda dar 120 gyvenamų butų?“, - nerimauja kaimynai.
Tačiau kol kas aplinkinių namų gyventojai lieka nieko nepešę: tarnybos pažeidimų nenustatė, o „Merko statyba“ komentare dėsto atlikusi viską, ką gyventojams buvo įsipareigojusi.
„Informuojame, kad „Merko statyba“ įsipareigojo butų pirkėjams užbaigti jų namų statybą pagal galiojantį statybos leidimą ir projektą, ir tai buvo padaryta. Atskiro įsipareigojimo užbaigti administracinius pastatus nebuvo, jų statyba buvo sustabdyta pasiekus tokį baigtumo lygį, kuris netrukdo aplinkiniams gyventojams - užbaigta pastato išorė bet neįrengtas vidus“, - rašoma bendrovės komentare.
Įmonė nurodo, kad „Merko būstas“ pardavė nebaigtą statyti administracinį pastatą, kurio atžvilgiu galiojo statybos leidimas pagal pirminį techninį projektą.
„Bendrovė negali imtis vertinti naujojo savininko veiksmų, susijusių su tolesniu pastato naudojimu“, - apibendrinta „Merko statybos“ komentare.
Projekto „Bhappy“ atstovai į DELFI klausimus neatsakė.
Viena tarnyba tyrimą baigė, perduoda kitai
„Atlikus tyrimą dėl projekto „Bhappy“, išsiaiškinta, kad bendrovė, sudarydama preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, informuoja vartotojus apie pastato, kuriame yra perkamas nekilnojamasis turtas, paskirtį bei įsipareigoja ateityje pastato paskirtį pakeisti į gyvenamąją, todėl, teigtina, kad bendrovė nesiekia tikslingai klaidinti vartotojų, t. y. iškreipti jų ekonominį elgesį, bendrovės veiksmuose nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių. Minėtą faktą patvirtina ir tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra gavusi vartotojų, sudariusių sutartis su nekilnojamojo turto bendrove, skundų“, - nustatė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Dėl to Vartotojų teisių apsaugos tarnybos tyrimas dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos buvo nutrauktas, bet surinkta medžiaga ir gautos išvados iš Statybos inspekcijos perduotos Konkurencijos tarybai, kuri vykdo klaidinančios reklamos priežiūrą bei kontrolę.
DELFI pernai rudenį skelbė, kad sostinėje iškilo naujas nekilnojamojo turto projektas su prekės ženklu „Bhappy“, kuriame reklamuoti butai, nors pastatas – ne gyvenamosios, o administracinės paskirties. Butu yra vadinamos gyvenamosios paskirties patalpos.
Tuo metu skelbimuose būstai buvo siūlomi už patrauklią kainą, pavyzdžiui, 28 kv. m dviejų kambarių butu vadinta patalpa buvo parduodama už 34 tūkst. eurų, o 32 kv. m 1 kambario - už 35 tūkst. eurų. Abu būstai siūlyti su daline apdaila. Šis būstas pagal kvadratinio metro kainą priklauso pigiausios ekonominės kategorijos būstui.
DELFI pradėjus domėtis šiuo projektu, jo svetainė pradėta atnaujinti ir kurį laiką nebeveikė.