Praėjusiais metais Baltijos šalių kapitalo rinką suaktyvino obligacijų emisijos
Nors pastarieji dveji metai buvo sudėtingi kapitalo rinkai ir ja besinaudojančioms bendrovėms, dinamika nesulėtėjo.
Prie to daugiausia prisidėjo įmonių obligacijų leidėjai. Vertinant vertybinių popierių biržos duomenis, iš maždaug 100 šiuo metu Baltijos šalyse veikiančių obligacijų ketvirtadalis buvo išleista 2023 m. Be to, per šias obligacijų emisijas Baltijos šalių įmonės pritraukė apie 400 mln. eurų.
Žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, praėjusieji metai buvo įdomūs ne tik dėl didelio obligacijų emisijų skaičiaus, bet ir dėl patrauklių palūkanų normų. Visų 2023 m. obligacijų emisijų vidutinė palūkanų norma buvo apie 10,5 proc., t. y. vidutiniškai 2–4 proc. didesnė nei ankstesniais metais.
Be to, įvairių rinkos dalyvių vertinimais, šios palūkanų normos Baltijos šalyse yra net 3–4 proc. didesnės, palyginti su praėjusiais metais Vakarų Europos obligacijų rinkose siūlytomis palūkanų normomis.
Kiek efektyvu laiku ir vietoje išleisti obligacijų emisijas, galiu pasakyti iš patirties. Praėjusiais metais „Eleving Group“ išleido 50 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, kuri buvo viena didžiausių Baltijos šalyse bei pritraukė daugiau kaip 2000 naujų (įskaitant smulkiuosius) investuotojų.
Ypač aktyvūs buvo Estijos investuotojai, kurie sudarė beveik 80 proc. visų naujų obligacijų turėtojų. Įvertinus tai, kad Latvijos ir Lietuvos investuotojų buvo mažiau ir jie buvo ne tokie aktyvūs, tai parodo, kad Baltijos šalių kapitalo rinka turi didžiulį neišnaudotą potencialą.
Be to, šiemet baigsis nemažai Baltijos šalių obligacijų terminų, todėl tikėtina, kad kai kurios įmonės nuspręs jas refinansuoti. Rinkos aktyvumas ir galimybė investuotojams papildyti savo portfelius šiais metais neabejotinai išliks.
Realu, kad tokios aukštos palūkanų normos ilgai nesilaikys ir ateityje grįš į 6–9 proc. intervalą. Visgi kol kas Baltijos šalių įmonės ir toliau siūlo vietos investuotojams gana aukštos kokybės ir didelio pajamingumo investavimo galimybes.
Pagal augimą vis dar atsiliekame nuo „S&P 500“, tačiau nedaug
Kiek ramesnės praėjusiais metais buvo Baltijos šalių akcijų rinkos. Nors per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalių indeksas pakilo beveik 58 proc., didžioji dalis šio augimo įvyko per pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius.
Teoriškai vidutinė metinė grąža yra apie 11,5 proc. t. y. net didesnė nei galima uždirbti iš obligacijų, tačiau per pastaruosius dvejus metus ji gerokai sulėtėjo ir nebegalime sakyti, kad esama akivaizdaus augimo.
Investuotojai, investavę į Baltijos šalių akcijas iki 2021 m. antrojo ketvirčio, šiuo metu vis dar džiaugiasi teigiamu prieaugiu, o tų, kurie investavo po 2022 m., padėtis greičiausiai yra gana neigiama.
Tuo tarpu „S&P 500“ indeksas, nors 2022 m. ir patyrė 20 proc. vertės kritimą, atsigavo ir šiuo metu rodo 88 proc. augimą per penkerių metų laikotarpį, t. y. apie 17,6 proc. per metus.
Nors „S&P 500“ ir Baltijos šalių akcijų rinkų indeksai pajuto panašų pandemijos, infliacijos, geopolitikos ir mažų palūkanų normų eros pabaigos poveikį, pirmasis daug greičiau atsigavo po laikinų sunkumų ir dabar yra pasiekęs vadinamąjį penkerių metų maksimumą.
Tiesa, yra vienas kintamasis, kuris gerokai padidintų vidutinę metinę Baltijos šalių akcijų grąžą investuojant į tam tikras bendroves. Tai dividendų išmokėjimas.
Žvelgiant į „Nasdaq“ Baltijos šalių bendroves, vidutinis metinis dividendų pajamingumas Baltijos šalyse yra 5–6 proc. Vadinasi, tam tikrais atvejais, prie teorinės metinės akcijų grąžos pridėjus šią grąžą, galima gauti panašią grąžą, kokią užtikrintų „S&P 500“ akcijos.
Jei pasiūla bus diversifikuota, augimas bus spartesnis
Kodėl, vertinant bendrais skaičiais, tam tikros akcijų rinkos yra dinamiškesnės ir sėkmingiau atsigauna po krizių?
Pirma, Baltijos šalių akcijų rinką iš esmės sudaro energetikos, bankininkystės, infrastruktūros, prekybos įmonės, t. y. solidžios, tradiciniuose sektoriuose veikiančios bendrovės. Joje beveik nėra „fintech“ įmonių, farmacijos įmonių, e-komercijos įmonių, kuriose pastaraisiais metais būtų investuojama į inovatyvius produktus ir paslaugas, sukuriančius didelę pridėtinę vertę verslui. Trumpai tariant, Baltijos šalių kapitalo rinkoje nėra vietinių, tokio tipo įmonių, kaip „Apple“, „Google“, „Microsoft“ ir pan.
Antra, didžioji dauguma akcijų ir obligacijų rinkose veikiančių bendrovių yra orientuotos į vietos rinką. Arba bent jau orientuojasi į Baltijos rinką kaip į vietą, kurioje galėtų plėtoti savo verslą.
Verslo plėtra, mano nuomone, vyksta būtent tarptautinėje arenoje, kur nesi priklausomas nuo vienos ar dviejų rinkų, jų ekonomikų aplinkybių sutapimo ar paklausos pokyčių tam tikrais momentais. Kuo globalesni įmonės užmojai, kuo platesnis geografinis užmojis, tuo labiau diversifikuojama rizika ir tuo didesnis augimo potencialas. Tokių įmonių ir ieško investuotojai. Galbūt todėl atotrūkis tarp Baltijos šalių indekso ir „S&P 500“ indekso yra 30 proc. ir galbūt todėl kol kas nematome neabejotino investicinės aplinkos pakilimo.
Baltijos šalių kapitalo rinkai būtų naudingos ambicingesnės pasaulinių pramonės šakų įmonės, kurių verslo plėtros galimybes riboja tik jų pačių vaizduotė. Būtų tik į naudą, jei jau šiemet rinkoje atsirastų viena ar dvi technologijų įmonės arba bent jau įmonės, žvelgiančios už Baltijos šalių ribų. Taip būtų atstovaujama daugiau ekonomikos sektorių, investuotojai turėtų didesnį pasirinkimą, be to, galėtume sulaukti didesnio likvidumo rodiklio, kuris yra svarbus akcijų rinkų komponentas.
***
Modestas Sudnius yra tarptautinės įmonių grupės „Eleving Group“ generalinis direktorius.