Džiaugtis neturi kuo – kalta situacija Rusijoje

Pirmasis pusmetis nesaldus Lietuvos vežėjams – apimtys į Rusiją mažėja, o konkurencija dėl kitų krypčių didėja.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pripažįsta, kad vežėjai ieško būdų, kaip dirbti pelningai, todėl dalį verslo kelia į Rytus.

Tuo metu „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad Rusijos ekonomikos lėtėjimas didesnės įtakos Lietuvos ūkiui neturės, tačiau palies su šia šalimi dirbančius vežėjus.

„Šis pusmetis tikrai yra ne pats geriausias mūsų sektoriuje. Sunku pasakyti, ar tai labiausiai lėmė nepalankūs geopolitiniai įvykiai, ar pačios Rusijos ekonomikos smuktelėjimas, ar nepakankamas ES valstybių augimas. Jaučiame srautų sumažėjimą ir kiekių, ir kainų prasme. Jaučiamas tam tikras krovinių srautų perorientavimas į Rusijos uostus, į Juodosios jūros uostus“, - DELFI kalbėjo A. Kondrusevičius.

Asociacijos duomenimis, į Rusiją važiavimų sumažėjo maždaug 10 proc. Pasak pašnekovo, anksčiau per mėnesį į Rusiją vilkikai vykdavo 15 tūkst. kartų, o dabar -  iki 11-12 tūkst. kartų.

„Tai yra gana rimtas sumažėjimas. Tai lemia ir didesnę konkurenciją, ir mažesnes paslaugų kainas. Pirmąjį šių metų pusmetį tikrai nėra kuo džiaugtis. Šie metai yra pakankamai sudėtingi, ypač įmonėms, kurios užsiima ne pačių būtiniausių prekių gabenimu. Pavyzdžiui, automobilių vežėjams“, - pripažino A. Kondrusevičius.

Pasak jo, tarp vežėjų padidėjo konkurencija ir dėl krovinių vežimo į Europos Sąjungos šalis. Asociacijos vadovo teigimu, verslininkai intensyviai ieško būdų, kaip išlaikyti įmonių pelningumą: ieško naujų rinkų, pavyzdžiui, Maroke, Kirgizijoje, Uzbekistane.

„Paskutiniu metu pastebima lietuviško kapitalo įmonių plėtra į kitas valstybes, pavyzdžiui, Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekistaną. Ten verslininkai steigia įmones, permeta dalį technikos ir teikia paslaugas vidaus rinkoje. Kiekviena įmonė turi savo strategiją. Mūsų sektoriuje liūto dalį įmonių sudaro tos, kurios pergyveno ne vieną krizę“, - kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad jau senokai yra lietuvių įmonių, dirbančių Rusijos vidaus rinkoje.

Pasak jo, šiuo metu transporto įmonės dirba ties nuostolio riba: jau praėjusiais metais vidutinis sektoriaus pelningumas buvo 2,6 proc. O tai esą jau yra balansavimas ties nuostolio-pelno riba. Pavyzdžiui, 2012 m. šių įmonių pelningumas buvo daugiau nei 4 proc.

Šiuo metu 20 t krovinio vežimas iš Lietuvos į Maskvą kainuoja 1350-1400 eurų (apie 4660-4833 Lt), o praėjusiais metais šios paslaugos kaina buvo apie 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. Lt).

„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvos makroekonominės tendencijos išlieka stabilios, o nerimas dėl Rusijos-Ukrainos krizės buvo truputėlį perdėtas, nes kol kas didelio poveikio mūsų šalies verslui nematyti.

„Iš tiesų sumažėjo eksportas į Rusiją, tačiau augo eksportas į kitas rinkas. Matyt, skirtingos įmonės jaučia skirtingą poveikį. Tų, kurios dirba su Vakarų Europos valstybėmis, padėtis ir finansiniai rodikliai turėtų gerėti, nes Lietuvos prekyba su ES valstybėmis didėja. Na, o tos įmonės, kurios dirba Rusijos rinkoje, o dar blogiau, Ukrainoje, tai joms geresnių rezultatų tikėtis yra pakankamai sudėtinga“, - DELFI komentavo ekonomistas.

Jo nuomone, prasčiausiai turėtų sektis įmonėms, kurios specializuojasi prekių vežime iš Vakarų Europos į Rusiją.

„Lietuvos gamintojai turbūt mažiau pajautė krizę nei transporto įmones, nes matome, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją beveik nesumažėjo ir išliko gana stabilus. Tiesiogiai suvaržymai, pavyzdžiui, šaldytiems produktams, tiesiogiai paliečia įmones, kurios reeksportuoja produktus iš Vakarų Europos į Rusiją“, - teigė N. Mačiulis.

Banko analitikai prognozuoja, kad lėtėjančios Rusijos ekonomikos poveikis Lietuvos ekonomikai galėtų būti 0,2-0,4 proc. BVP.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 metais augs 0,2 proc.