Neseniai Panevėžio bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas pripažintas geriausiu vadovu Lietuvoje. Vilniaus rotušėje vykusiuose iškilminguose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose jam skirtas Metų CEO (aukščiausio lygio) vadovo titulas.
Panevėžietis pirmajame rinkimų etape turėjo daugiau nei 670 konkurentų, o finale įveikė keturis stipriausius kolegas. Ketvirtą kartą organizuojamuose rinkimuose pirmą sykį laimėjo ne vilnietis.
Transporto priemones, šaldytuvus, skirtus prekybos centrams prekėms vežti, gaminančios įmonės vadovas sako, kad tai yra visos komandos, visų darbuotojų įvertinimas.
„Mes visi kartu augome, mokėmės, tobulėjome. Į mūsų komandą įsitraukė gabių inžinierių, finansų specialistų, vadybininkų, auksinių rankų darbininkų. Kartu numatėme viziją, sukūrėme strategiją, suformulavome uždavinius ir kartu juos įgyvendinome. Žmonės, su kuriais dirbu, yra didžiausia vertybė“, – teigė šiemet 25-erių metų gyvavimo sukaktį švęsiančios įmonės vadovas. Jis bendrovei vadovauja du dešimtmečius – nuo 1994-ųjų.
R. Petrauskas laikosi nuostatos dirbti ranka rankon su kolektyvu. Generalinį direktorių galima dažnai pamatyti vaikštantį gamybos cechuose ir besikalbantį su darbuotojais.
Patys ieško sprendimų
„Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas sąmoningai apvertė įmonės hierarchijos piramidę, suteikė pavaldiniams galimybę patiems priimti sprendimus. R. Petrauskas įsitikinęs, kad konkretų darbą atliekantis darbuotojas geriausiai jį išmano, aiškiausiai mato problemas. Pasak jo, joks viršininkas nepriims geresnio sprendimo, nei gali pasiūlyti patys darbuotojai.
Vadovų rūpestis – išsiaiškinti, kas darbuotojams trukdo efektyviai dirbti.
Šioje bendrovėje daug dėmesio skiriama darbuotojų tobulėjimui, mokymui, ugdymui.
Susitelkęs, kvalifikuotas ir motyvuotas kolektyvas pajėgus įvykdyti sudėtingus užsakymus, lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų poreikius.
„Džiaugiamės, kad esame naudingi savo klientams. Jie mus skatina tobulėti, kurti naujų produktų“, – sakė ką tik penkiolikatūkstantąją transporto priemonę pagaminusios bendrovės vadovas.
Panevėžys visuomet garsėjo kaip pramonės miestas, jis iki šiol išsaugojo tam tikras tradicijas. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius sako, kad jų įmonė taip pat yra išsaugojusi keletą tokių tradicijų. Tai – darbuotojų lojalumas. Nemažai bendrovės žmonių čia dirba 10–15 metų.
Dar kita paralelė – kūrybiškumas ir gebėjimas sukurti aukštos kokybės produktus.
Valdyboje – šiuolaikiškai mąstantys profesionalai
„Pirmieji metai buvo labai sunkūs, keitėsi daug darbuotojų, rinkome naują komandą, kurią vienytų panašus požiūris ir bendri tikslai. Manau, kad mūsų pasirinkta valdymo strategija pasiteisino“, – „Sekundei“ pasakojo vis daugiau užsakymų gaunančios statybų bendrovės plėtros vadovas.
Siekiant „Šilo statybos“ valdymui pasitelkti šiuolaikiškai mąstančius žmones buvo reformuota valdyba. Du jos nariai, finansų ir teisės specialistai, yra samdomi savo sričių profesionalai. Valdyba formuoja įmonės strategiją, į šį procesą įtraukiami ir administracijos vadovus.
„Mes įmonės valdymo struktūrą braižome nuo apačios. Pagrindinė įmonės grandis yra statybininkai, todėl formuluoti uždavinius, kelti tikslus ir jų siekti turime drauge su jais“, – aiškino D. Gabriūnas.
„Šilo statyba“, tarsi valstybė, turi savo konstituciją – taisykles ir principus. Pasak verslininko, įmonė privalo numatyti savo misiją, žinoti tikslus ir priemones, kuriomis tą misiją vykdys. „Šilo statyboje“ tikslai ir uždaviniai formuojami, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių poreikius, galimybes, potencialą.
D. Gabriūno teigimu, darbų vadovams, brigadininkams ir statybininkams yra suteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus konkrečioje situacijoje. Ir nors šiuolaikiškas vadovas pripažįsta, kad pakeisti vyresnio amžiaus darbuotojų požiūrį vengti savarankiškų sprendimų, reikia laiko, jis įsitikinęs: suvokiantis įmonės tikslus statybininkas nepriims blogo sprendimo.
Turi susitelkti permainoms
„Organizacijoje turi būti priimami labai tikslūs, operatyvūs sprendimai. Meluoja tie, kurie sako, kad amžius nieko nereiškia. Šiuo atveju amžius nėra sąjungininkas. Žinoma, patirtis yra vertybė, tačiau ji turi eiti koja kojon su šiuolaikinės vadybos, komunikacijos išmanymu“, – kalbėjo jis.
Dvidešimt keleri metai iš istorinės perspektyvos nedidelis laiko tarpas, tačiau per tą laikotarpį verslo sąlygos Lietuvoje labai pakito, keitėsi ir verslininkų, ir darbuotojų mentalitetas.
„Valdymas ir vadovavimas nėra tas pats. Vadovavimas – tai nurodinėjimas ir kontrolė, o valdymas – neapibrėžtumų ir nuokrypių mažinimas. Vadovas, kuris būtų teisėjas ir kontrolierius, jau praeitis. Ateitis priklauso vadovams, kurie moko darbuotojus, rodo jiems pavyzdį ir skatina veikti“, – sako A. Šetikas.
Įmonėje dirba skirtingų kartų žmonės. Tai, kas motyvavo vieną kartą, nemotyvuoja kitos. „Pinigai nebėra pagrindinis motyvacijos įrankis. Motyvacija yra psichologinė emocinė būsena, kuri generuoja energiją ir skatina žmogų veikti. Kitaip sakant, jeigu darbuotojas turi energijos daugiau, nei jos išleido vadovas, aiškindamas jam užduotį, vadinasi, tikslas pasiektas – žmogus motyvuotas dirbti“, – tvirtino direktorius.
Pasak A. Šetiko, šiuolaikinėje įmonėje galioja universalios tiesos – kaip ir fizikoje dėsniai: neišvengiamai teks pereiti nuo vadovavimo prie lyderystės, užuot žvalgiusis atgal, teks žiūrėti į priekį, nevengti rizikos, bet gebėti ją valdyti. Šiuolaikiškoje įmonėje nuo hierarchinio valdymo pereinama prie partnerystės, nenurodinėjama darbuotojams, o suteikiamos jiems galios ne tik priimti sprendimus, bet ir prisiimti tam tikrą atsakomybę už tai, ką pats nusprendė. Tokiose įmonėse nuo kontrolės pereinama prie savikontrolės, nes čia dirba motyvuoti žmonės, patys suinteresuoti įmonės sėkme.
„Tos įmonės, kurios geba nuolat keistis ir kurti pridėtinę vertę partneriams, akcininkams ir darbuotojams, turi daugiau perspektyvų ateityje. Atrodo, taip paprasta ir akivaizdu, kad kartais sunku patikėti ir tai skamba kaip naujiena. Visos naujovės, kurios jau yra pasaulyje, kažkada ateis ir pas mus. Kada nors mes jas suprasime ir priimsime. Skirtumas tik tas, ar tavo įmonė tuomet bus, ar jos jau nebebus“, – sako „Rifo“ valdybos pirmininkas.
Sėkmingos organizacijos nuolat tobulėja
Tadas Žibūda, Verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės „OVC Conculting“ vyriausiasis konsultantas
Žlugus planinei ekonomikai ir prasidėjus rinkos ekonomikai prie įmonių vairo stojo daug jaunesni vadovai. Lietuvoje įprasta, kad valdybos narys yra keturiasdešimtmetis, o Švedijoje tokia pozicija prieinama daug vyresnio amžiaus specialistams, ten nieko nestebina 80 metų valdybos narys. Lietuvoje nepriklausomybės pradžioje verslus kūrę jauni vadovai dabar juos jau perduoda savo vaikams ir šie į įmonės valdymą įneša pokyčių.
Jauni vadovai pasižymi, kad nėra prisirišę prie senos tvarkos, senų ir galbūt ne visuomet sėkmingai vykdytų projektų. Pavyzdžiui, ankstesnis vadovas, nesvarbu, kokio amžiaus, buvo pradėjęs kokius nors darbus, įdiegęs produktus ir tikėjo jų ateities sėkme, o jaunas vadovas yra daug drąsesnis ir ryžtingesnis nutraukti nepelningus projektus.
Naujas vadovas visada atsineša idėjų, pasiūlo kitų darbo organizavimo metodų. Pastarąjį dešimtmetį jauni vadovai ypač žavisi „Lean“ vadybos sistema, kurią sukūrė japonų kompanija „Toyota“. Ji leidžia disponuojant mažesniais ištekliais sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencingumą rinkoje. „Lean“ pagrindiniai principai yra nuolatinis tobulėjimas, atsisakymas to, kas trukdo efektyviai organizacijos plėtrai. Šį metodą taikanti organizacija nuolat siekia tobulėti, nepasitenkina tuo, ką yra pasiekusi. „Lean“ ideologiją galima palyginti su japonų karatė meistrų siekiais – jie varžosi ne dėl aukso, o dėl asmeninio augimo. Iš vadovų šis nuolatinis tobulėjimo procesas reikalauja labai daug pastangų.
Jeigu lygintume lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių valdymą, būtų akivaizdu, kad užsienio kapitalo organizacijos daugiau dėmesio skiria vadybos praktikai tiek personalo valdymo, tiek kokybės vadybos, tiek kitose srityse. Lietuviško kapitalo įmonės tradiciškai buvo labiau orientuotos į rinkos užkariavimą, finansinį rezultatą. Jose pasireiškia vadinamasis gręžiamos kempinės efektas, mažiau dėmesio skiriama vadybos praktikos brandinimui ir organizacijos tobulinimui.
Kita vertus, daugėja lietuviško kapitalo organizacijų, kurios šiuo atžvilgiu lygiuojasi į užsienio įmones.
Šiuolaikinis vadovas turi gebėti subalansuoti keturis prioritetus: darbą akcininkui, darbuotojams, klientams ir dirbti su savimi. Dinamiškame, kupiname stresų ir įtampos pasaulyje jis turi išlikti tiek psichologiškai, tiek fiziškai tvirtas, produktyvus. Brandūs vadovai tą balansą išlaiko. Organizacijos vadovas vertinamas ne tiek už asmeninius, kiek už komandos rezultatus.
Mes kartais stebime savotišką fenomeną – palyginti primityviai valdoma įmonė dirba labai pelningai. Vadinasi, ji rinkoje sugeba surasti sau palankias galimybes. Tačiau jos ilgalaikės perspektyvos išlikti rinkoje menkos. Kad išliktų ir didintų savo vertę, organizacija ir jos vadovai turi pasižymėti visapusiška vadybos praktikos branda, vadovai turi būti tikri profesionalai.