Į DELFI redakciją kreipęsis Rolandas pasakojo, kad jo problemos prasidėjo rugsėjo mėnesį, kai vykdant naujo aplinkkelio darbus buvo uždaryta Sudūvių gatvė.

„Analogišką Pavilionių gatvę perkasė ir Gineitiškėse. Abiejose gatvėse automobilių srautai yra panašūs, tačiau Gineitiškėse padarytas apvažiavimas, viskas išasfaltuota ir automobiliai važiuoja toliau“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sakė, kad maždaug 150 namų turinčių Buivydiškių gyventojams liepta naudotis aplinkkeliu per Zujūnus ir dėl to įprastas atstumas padidėjo 3–4 kilometrais, vienas kurių yra visiška bekelė.

„Jei ten pravažiuoji, tada praktiškai per langus nieko nebesimato, duobės ir visa kita. Ten visiškai neapšviesta“, – pasakojo savo pavardės atskleisti nepanoręs Rolandas.

23 metus policininku pradirbęs pašnekovas teigė, kad toks maršrutas jam primena tokį, kai į Ukmergę važiuojama pro Panevėžį.

Akligatvis ir viskas

Negana to, Rolando problemoms pabaigos nenusimato ir po aplinkkelio tiesimo pabaigos, nes dalis Sūduvių gatvės apskritai bus sunaikinta, o tai reiškia, kad tiesioginio nuvažiavimo į Justiniškes nebebus.

„Pastatyta plyta, akligatvis ir viskas. Kaip vaikus į mokyklą reikia vežti?“ – svarstė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad buvo nuvažiavęs į darbus vykdančių „Kauno tiltų“ statybvietę ir bandė pats išsiaiškinti informaciją, nes niekas kitas jam jos nesuteikė.

Ten sutikti darbų vadovai, Rolando teigimu, paaiškino, kad valstybė negali nusavinti keliui reikalingos žemės, t. y. savininkas nesutinka jos parduoti ir dėl to Sūduvių gatvės atkarpos nutiesti neįmanoma.

„Kauno tiltų“ komunikacijos specialistė Ieva Paliliūnienė DELFI sakė, kad šalia Buivydiškių susidariusios situacijos komentuoti negali.

„Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektavimo darbai vyko Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu, o projektuotojai buvo ne „Kauno tiltai“, – teigė ji.

Aplinkkelio projektą administruojančios Transporto investicijų direkcijos direktorius Gintautas Predkelis dėl Rolando problemų taip pat ragino kreiptis ne į jį, o į savivaldybė.

„Jie yra pasirašę viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdo, o europinė parama dar nepaskirta“, – sakė jis.

Kelias buvo laikinas

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža DELFI informavo, kad Rolando minima Talino gatvė, jungusi Rygos ir Sūduvių gatves buvo laikino pobūdžio, iki vakarinio Vilniaus miesto aplinkkelio statybos pradžios.

Ją dabar turi pakeisti Šiaurinės gatvės jungtis su Sūduvių gatve ir Rygos gatvės jungtis su Helsinkio gatve.

Buivydiškių ir Zujūnų rajonų transportiniam aptarnavimui taip pat numatyta Gineitiškių gatvė ir pietinėje dalyje esanti Sidaronių gatvė.

„Taigi viso numatoma net keturios jungtys su Buivydiškių ir Zujūnų rajonais, kas bus visiškai pakankama jų poreikiams realizuoti“, – DELFI gautame rašte cituojamas V. Pauža.

Virginijus Pauža

Jis taip pat teigė, kad susisiekimui su Vilniaus miesto teritorija išlieka Gineitiškių ir Sidaronių gatvės, bei Sūduvių gatvės jungtis su Vakariniu aplinkkeliu, per kurį bus galima patekti į visus Vilniaus miesto rajonus.

V. Pauža sakė, kad Buivydiškių gyventojai apie artėjančius eismo pasikeitimus galėjo sužinoti Vilniaus miesto savivaldybės skelbimų lentoje (2013 metų sausio 11 dieną) ir laikraštyje „Vilniaus diena“ (2011 metų lapkričio 9 dieną).

Pilietinė pareiga

Tuo metu Rolandas sakė, kad kaip eilinis pilietis bando atkreipti dėmesį į susidariusią problemą. Be to, jis turi inžinerinį išsilavinimą, todėl šiokį tokį supratimą apie transportą turi.

„Mano specialybė buvo kelių tiesimo ir eksploatavimo mašinos, – pasakojo jis. – Lietuvoje taip jau yra, visi laukia, kol kas nors parodys iniciatyvą, bet jeigu patys nieko nedarysime, tai niekas ir nesispręs“.

Buivydiškių gyventojas sakė, kad galėtų dėl pažeistų savo teisių bylinėtis teismuose, tačiau norėtų to išvengti.

„Tai ilgas procesas. Reikia rinkti žmonių parašus, rašyti bendrą ieškinį. Aš tuo nelabai noriu užsiimti, nes tai ir pinigai, ir laikas“, – kalbėjo jis.

Siekia sumažinti spūstis

Anksčiau jau skelbta, kad vakariniu aplinkkeliu Vilniuje siekiama sumažinti mieste susidarančias eismo spūstis.

„Kauno tiltų“ vasarą platintame pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tęsiant paskutinio sostinės aplinkkelio etapo statybos darbus, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias – nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus–Panevėžys (Ukmergės g.), taip pat bus rekonstruota elektros perdavimo linija (19,64 km).

Pabaigus statybas, Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale ir taps šio koridoriaus dalimi.

Ketinama pastatyti 6 viadukus ir 1 tiltą, įrengti triukšmo slopinimo sieneles bei inžinerinius tinklus.

Projektą planuojama užbaigti 2017 metais, o jo vertė – per 90 mln. eurų. Projektą numatoma finansuoti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (201)