- Kokią yra pagrindinė jūsų pranešimo žinia?
- Kalbėsiu apie verslą atšiauriomis sąlygomis: mes turime realistiškai vertinti tai, kas vyksta. Manau, kad lietuviai susidarė labai tikslų įspūdį apie tai, kas vyksta Rytuose dar Sovietų Sąjungos laikais. Lietuvos politikai ne kartą įspėjo vakariečius dėl vykstančių pokyčių.
Vakariečiai sako, kad tai, kas vyksta dabar jiems yra staigmena, bet tai nebuvo jokia staigmena nei 2008 m. (Gruzijos - Rusijos karas - DELFI), nei 2007 (kibernetinė ataka prieš Estiją - DELFI) ar 2006 m. (Vladimiro Putino kalba Miunchene, kai jis valstybiniu kritilavo ir pajuokė JAV ir Vakarų pasaulį - DELFI), nei kuris nors įvykis po 1991-ųjų. Lietuviai, kartu su latviais ir estais ne kartą įspėjo, kad, jeigu naujoji Rusija nesusitaikys su mintimi, kad komunizmo nusikaltimai baigėsi, nenutrauks KGB darbo metodų, neatsisakys savo imperialistinių siekių, anksčiau ar vėliau kils problemų. Dabar mes šią problemą turime. Būtų kur kas lengviau ją išspręsti, kai Rusija buvo silpnesnė, dabar mes turime tai padaryti, kai Rusija yra stipresnė ir tai yra sudėtingiau.
- Taigi, Rusija yra grėsmė ir verslui?
- Manau, yra požymių, kad Rusija dar nėra tikra grėsmė Vakarams, nes ji yra 2 trln. JAV dol. ekonomika su 140 mln. žmonių, kai Vakarai yra 40 trln. JAV dol. ekonomika su 800 mln. žmonių. Taigi, Rusija, ekonominiais terminais, yra Italijos dydžio, bet su branduoliniu ginklu.
Jeigu mes norime laimėti, o tai mes galime padaryti, reikia veikti tiksliai. NATO ir ES turi dirbti geriau, kaip ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ar fronto linijoje esančios valstybės – Lietuva taip pat yra fronto linijos valstybė.
- Ką jūs patartumėte Lietuvai daryti?
- Pirmiausia reikia nepanikuoti ir labai gerai ruoštis. Žinoma, reikia daugiau lėšų skirti ir gynybai, tačiau reikia investuoti ir į kitas gynybos rūšis, pradedant nuo pasiruošimo informacinėms atakoms iki pasirengimo ekonominėms sankcijoms, ardomajai veiklai valstybėje ir kitoms priemonėms, kurias Rusija gali panaudoti šiame naujame hibridiniame kare. Ir jie pasirinks tą, kurios jūs nesitikite.
Antra, svarbu, kad atsakas į tokias priemones bus kuo vieningesnis, nes Rusija naudoja viską, ką gali – žvalgybą, finansinius instrumentus, propagandą - ir kai tai įvyks, jūs turite būti tikri, kad jūsų redaktoriai, politikai, finansų patarėjai koordinuos veiksmus. Dabar reikia naujų taisyklių viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, tai yra karo pasekmė, o karo metais reikia elgtis kitaip.
Lietuvai taip pat reikia sustiprinti visus galimus ryšius su išorės pasauliu, tad visi renginiai kaip šis (Švedijos verslo apdovanojimai – DELFI) yra labai naudingi. Rusijos didžiausias argumentas prieš Baltijos valstybes yra tas, kad jos – fašistinės, nesivystančios ir neturinčios draugų. Jūs turite siųsti kitą žinią – jūs esate sėkmės istorija, šalys, kurios puikiai žino savo istoriją, priešingai nei Rusija, ir turi daug draugų, tai reikia nuolat priminti.
- Galbūt jūs pastebėjote, ką Lietuvai vertėtų komunikuoti kaip valstybei?
- Jūs turite daug ką pasakyti vertinant iš istorinės perspektyvos, pavyzdžiui, estai savo įspūdingus, bet žmogaus protui suvokiamus pasiekimus pavertė pasaulinio lygio viešumo kampanija. Manau, lietuviams būtų naudinga pasimokyti, kaip siųsti tokią žinią, kuri nekainuoja labai daug, nors yra labai efektyvi.
Pirmiausia, Lietuvai reikėtų nuspręsti, kokią žinią ji nori siųsti ir tada ieškoti tam galimybių, pavyzdžiui, šalis turi labai turtingą Lietuvos žydų istoriją, be to, ji yra labai sėkminga daugiakultūrė valstybė. Lietuva istoriškai yra tolerancijos centru.
- Tačiau žydų genocido tragedija Lietuvoje buvo labai baisi.
- Lietuvoje egzistuoja labai skausminga emigracijos problema, o atlyginimai vis dar yra vieni žemiausių ES. Ar yra būdų išspręsti šią problemą?
- Manau, kad žmonės emigruoja dėl kelių priežasčių, vieni norėdami uždirbti daugiau, kiti dėl to, kad jiems nepatinka teikiamos viešosios paslaugos arba darbdavių ir aplinkinių elgesys su jais. Visi vadinami minkštieji faktoriai tam turi įtakos.
Įdomu, kad pajamų lygis tarp Estijos ir Vakarų bei Lietuvos ir Vakarų nėra labai didelis, nors Estijai sekasi šiek tiek geriau. Tačiau žymiai mažiau estų renkasi emigraciją, o išvykusieji palaiko ryšius su Estija. Kai iš Lietuvos žmonės išvyksta didesniais srautais ir dažnu atveju ryšių nepalaiko.
- Kai kurie verslininkai baiminasi dėl šalies ir jų investicijų saugumo, ką jūs jiems pasakytumėte?
- Visada yra ryšys tarp rizikos ir atlygio bet kurioje rinkoje, dabar Lietuva turi labai patrauklias ekonomikos galimybes. Taigi, jei žmonės nerimauja, yra labai žinomas investuotojų posakis: „būk nepasotinamas, kai kiti baikštūs ir baikštus, kai kiti nepasotinami“. Taigi, manau, kad dabar yra labai geras laikas investuoti Lietuvoje.
- Jūs veikiausiai ne kartą girdėjote Lietuvos poziciją konflikto Ukrainoje klausimu. Kokį įspūdį susidarėte?
- Manau, būtų nesąžininga iš Lietuvos tikėtis daugiau drąsos ir užsispyrimo, nei iš likusios Europos. Visgi bendrai Baltijos šalys padarė geriausią, ką galėjo Rytų partnerystės fiasko kontekste. Manau, kad kur kas daugiau mes galime padėti Ukrainai žmogus – žmogui lygmenyje, pavyzdžiui, sudaryti galimybę studijuoti ukrainiečiams ar teikti visą kitą žinių ir bendradarbiavimo pagalbą, kokią tik galime.
- Ar matote galimybę globaliam konfliktui?
- Manau, kad Sovietų Sąjunga gali būti palyginama su modernia Rusija. Sovietų Sąjunga buvo viena iš pasaulio supergalių, tad buvo galima įsivaizduoti dar vieną pasaulinį karą. Dabar Rusija yra per silpna tokiam konfliktui, tačiau yra galimybė iš tiesų pavojingam konfliktui Europoje, tiek Vidurio – Rytų Europoje, tiek Pietryčių Europoje, tačiau tai bus regioninis konfliktas su globalia dimensija. Tai yra ne tas pats kaip globalus konfliktas.
Galima pasiekti ir globalaus konflikto lygį, kai regioninis konfliktas taps nevaldomas ir tai yra labai pavojinga. Aš apie tai kalbu nuo 1991 m.
- Ačiū jums už pokalbį.