Bendrovės „Slavita“ istorija prasidėjo dar 1996 m., kai trys bičiuliai kupiškėnai nusprendė imtis verslo, įsigijo nedideles medžio apdirbimo stakles ir pradėjo gaminti medinius padėkliukus, kuriais prekiavo įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančiose mugėse.
Vėliau kilo mintis imtis durų gamybos, tačiau paaiškėjo, kad ši sritis labai jautri sezoniškumo įtakai, nes šaltuoju metu laiku durų žmonės nekeičia. Siekiant sušvelninti šią įtaką, bendrovės asortimente atsirado mediniai laiptai, virtuvės baldai, baldų rankenėlės bei kojelės.
Šiandien vienintelė įmonės veiklą – minkštų baldų rėmų gamyba. „Slavita“ valdo du gamybinius objektus pačiame Kupiškyje ir jo rajone esančiame Byčių miestelyje. Bendrovėje dirba daugiau kaip 170 žmonių.
„Galiausiai visgi buvo nuspręsta ieškoti kooperacijos su kitais verslais ir gaminti tik baldų dalis, kurias kiti baldininkai galėtų apvilkti ir gauti galutinį produktą. Pradėta ieškoti partnerių ir buvo surastos kelios Vakarų įmonės, kurios laikėsi tokios pačios filosofijos – norėjo gauti baldų karkasus ir papildomai neapsikrauti jų gamyba ir tam reikalinga sudėtinga įranga“, – Delfi pasakoja „Slavitos“ vadovė Simona Jokantaitė-Gineikė.
Tokia verslo strategija pasiteisino, o 2022-ieji bendrovei buvo rekordiniai – gauta 14,2 mln. erų pajamų ir uždirbta beveik 1,2 mln. eurų grynojo pelno.
Visgi S. Jokantaitė-Gineikė pripažįsta, kad pernai metai nebuvo tokie sėkmingi, o ryškaus atsigavimo bent kol kas nematyti ir šiemet.
Tai lemia aukštos palūkanų normos, sustabdžiusios nekilnojamojo turto rinką, o kartu – ir gyventojų investicijas į baldų atnaujinimą.
Visgi „Slavitos“ vadovė pažymi, kad krytis galėjo būti žymiai skaudesnis, tačiau sutelkus pastangas pavyko jį sušvelninti iki rezultato, kuris yra visai neblogas, turint omenyje, kad nemažai įmonės partnerių iš baldų sektoriaus visoje Europoje per šiuos metus netgi bankrutavo.
Dalis partnerių neišgyveno
Didžioji dalis „Slavitos“ produkcijos yra eksportuojama, tiesa, daugiausia ne tiesiogiai. Įmonės pagamintus rėmus perka galutinius baldus gaminančios Lietuvos įmonės, kurios juos paskui išveža į užsienį.
„Maždaug 85 proc. mūsų produkcijos perka Lietuvoje veikiančios įmonės, bet jų pagaminti baldai nelieka Lietuvoje – išvažiuoja į Švediją, Vokietiją, Nyderlandus, Prancūziją, kitas Vakarų Europos šalis. Likusią dalį produkcijos tiesiogiai klientams užsienyje išvežame patys“, – pasakoja S. Jokantaitė-Gineikė.
Ji pripažįsta, kad norėtų, jog ta antroji eksporto krepšelio dalis didėtų, kadangi dirbant tiesiai su klientais užsienyje pelno marža yra geresnė: „Ieškome klientų, su savo stendu važinėjame į parodas, pristatinėjame produkciją ir tikimės rasti naujų partnerių.“
Visgi ieškoti partnerių pastaruoju metu nėra lengva. Nors 2022-ieji tiek „Slavitai“, tiek visam baldų sektoriui buvo puikūs, pernai iš šiemet rinka susidūrė su rimtomis problemomis.
„Pernykščiai metai įmonei buvo labai sudėtingi, nes žymiai išaugo visi pastovūs kaštai, bet susitraukė užsakymai. Kadangi užsakymų iš esamų klientų gavome mažiau, turėjome ieškoti galimybių, kaip mažinti produkcijos kainas ir auginti klientų skaičių“, – sako bendrovės vadovė.
Jos teigimu, visa tai padaryti pavyko. Prasidėjus sunkmečiui baldų sektoriuje, „Slavitos“ užsakymų apimtys iš pradžių susitraukė 30 proc., bet ilgainiui krytį pavyko stabilizuoti. Pernykščius metus įmonė baigė su 12,8 mln. eurų pajamomis – 11 proc. mažesnėmis nei 2022 metais.
„Manau, kad neblogai neišsilaikėme, nes situacija buvo tokia, kad kai kurių klientų netekome, nes jie paprasčiausiai bankrutavo. Yra tokių pavyzdžių ir Vokietijoje, ir Lietuvoje“, – teigia S. Jokantaitė-Gineikė.
Pasak jos, baldų pramonės kreivė vis dar leidžiasi ir šiuo metu. Įmonės vadovė sako, kad baldininkams į naudą išėjo koronaviruso pandemija, dėl kurios keliauti negalėdami žmonės daugiau dėmesio ir lėšų skyrė savo būstų atnaujinimui. Bet paskui prasidėjo karas Ukrainoje, daug žmonių pasijuto nesaugiau ir ėmė taupyti. Po to bazines palūkanų normas ėmė kelti Europos centrinis bankas, o tai žmonių paskatas investuoti į būstus dar labiau sumenkino.
Žaliavos keliauja iš Pietų Amerikos
Pagrindinėmis savo konkurentėmis „Slavita“ laiko tokią pačią veiklą vykdančias Lenkijos įmones. Bendrovės vadovė atkreipia dėmesį, kad į šią kaimyninę šalį net ima kraustytis ir Vakarų baldų gamintojai, pavyzdžiui, taip pasielgė vieni dideli įmonės klientai iš Belgijos. Tiesa, baldų karkasus jie ir toliau perka iš lietuvių, o ne iš lenkų.
„Su lenkais konkuruoti kainomis labai sunku, nors bandome ir tai daryti. Bet sakyčiau, kad pagrindiniai mūsų privalumai yra stipri technologų komanda, kuri sugeba atlikti projektavimą nuo nulio, o produkciją pagaminti ir pristatyti užsakovui galime per penkias dienas. Taip pat svarbu, kad dirbame tik su sertifikuotomis medžiagomis“, – pažymi S. Jokantaitė-Gineikė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir vėliau sekusios tarptautinės sankcijos kaip reikiant sujaukė žaliavų rinką. Pašnekovė neslepia, kad iki karo nemažai medienos žaliavos pirko iš Baltarusijos, tad teko ieškoti naujų tiekėjų.
„Vykdėme paiešką po visą pasaulį, galiausiai radome plokštinės medienos žaliavos gamintojus Brazilijoje, mūsų komanda šioje šalyje aplankė kelias įmones, išsirinkome patikimiausias, suderinome, ko mums reikia“, – pasakoja bendrovės vadovė.
Tad dabar gamybai reikalinga žaliava į Kupiškį atkeliauja iš Brazilijos. Pašnekovė sako, kad šiuo metu plukdantis medieną iš Pietų Amerikos ir kaštai nėra ypatingai didesni nei gabenantis ją iš Baltarusijos, kadangi jūrinių konteinerių gabenimo kainos po pandeminio šuolio yra nusileidusios į normalų lygį.
Darbuotojus vilioja ir iš Vilniaus
S. Jokantaitė-Gineikė sako, kad vykdant veiklą Kupiškyje iššūkių kelia ir situacija darbo rinkoje. Dauguma jaunų žmonių miestą palieka, visuomenė sensta, o tai jau tampa rimtu darbdavių galvos skausmu.
„Ypač sunku su kvalifikuotais darbuotojais. Norėdami jų prisitraukti, ieškome ne tik Kupiškyje – turime žmonių ir iš Rokiškio, Panevėžio, ir net iš Vilniaus. Turime motyvacinę sistemą, mokame ir mėnesinius ir metinius priedus už pasiektus rezultatus.
Be to, žmogus įvertina santykį tarp atlyginimo ir pragyvenimo išlaidų Vilniuje bei Kupiškyje ir neretai supranta, kad galiausiai didesnė pinigų suma jam liks dirbant ir gyvenant čia“, – paklausta, kas leidžia pritraukti darbuotojus iš didesnių miestų, sako pašnekovė.
