Tik gaila, kad universitetų mokslinių tyrimų veiklos kryptys vis dar nesuderinamos su pramonės poreikiais.
Vis dar teorija
Sutinku, kad dalis darbų atliekamų universitetuose gali būti teoriniai. Tai fundamentiniai mokslai, bet jų turėtų būti mažai. Dabar universitetų mokslininkų darbas vertinamas pagal atspausdintus straipsnius.
Jeigu toks reikalavimas, tokia ir darbo kryptis. Perkama brangiausia tyrimų įranga, daromi tyrimai siekiant parašyti naują straipsnį. Jeigu mes paklaustume verslo atstovų, kokius jie mokslininkų straipsnius skaitė ir kiek šie straipsniai padėjo spręsti versle iškilusias problemas, turėtume labai liūdną vaizdą.
Mokslas, ypač technologijų, turėtų dirbti kartu su pramonės įmonėmis ir padėti joms spręsti problemas, o straipsniai turėtų atsirasti tada, kai pavyksta padėti verslui išspręsti problemas ir kyla poreikis šia patirtimi pasidalyti su kitais. Verslo problemų sprendimai kartais net negali būti aprašomi straipsniuose, nes tai pažeidžia įmonių interesus.
Ne kiekviena įmonė norės, kad jos technologinės paslaptys būtų paviešintos.
Jei nėra perspektyvos
Kas svarbu, 2007–2013 metais daug dėmesio buvo skirta inovacijoms. Tačiau dažnai lėšos buvo skirtos moksliniams tyrimams, nelabai kreipiant dėmesio į tai, koks produktas bus sukurtas, kokia sukurto produkto perspektyva, kokia rinka.
Dažniausiai buvo gerai finansuojami pirmieji mokslo ir technologijų eksperimentinės plėtros (MTEP) etapai. Jeigu tai buvo moksliniai tyrimai, jie iškart buvo finansuojami didesniu intensyvumu.
Deja, bet praktikoje reikia ne tik sukurti produktą, bet ir sugebėti jį parduoti.
Tuomet, kai reikia
Kalbant apie ES projektus, jų administravimas vis dar yra sudėtingas, bet į tai žiūrime optimistiškai. Kartais sąžiningiems verslininkams projektų atskaitomybė yra varginanti ir kelia nuostabą.
Optimizmą kelia kiekvienais metais paprastėjanti, lengvėjanti tvarka. Matosi, kad valstybinės projektus administruojančios institucijos įgijo daugiau patirties ir tikrai pradėjo stengtis padėti įmonėms, o ne tik kontroliuoti ir bausti.
Kad produktas „nemirtų“
Daug kas teigia, kad tai rizikos kapitalo misija pradėti gamybą. Gal ir taip, bet Lietuvos „rizikos kapitalas“ sutinka investuoti į tas veiklas, kur nėra rizikos.
Dažnai įvyksta taip, kad patikrinus rinką bandomąja serija pasirodo, kad viską reikėjo daryti kitaip. Tada pritrūksta energijos, lėšų ir produktas miršta.
Tad pirmiausia reikėtų pradėti geriau finansuoti bandomąją gamybą ir produktų „išvedimą“ į rinką. Taip Lietuvoje daug greičiau gautume pajamų iš naujų produktų, o jie – išvystų pasaulinę rinką.