Nuncijus neklydo - netrukus, 1556 m. Mikalojus Radvila Juodasis teologinio traktato forma paskelbė įkuriąs savo “Tikrąją krikščionių bažnyčią”. Juodasis taip išsamiai pagrindė savo veiksmą, kad šis jo lotynų kalba parašytas veikalas protestantų buvo išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas, o Šventasis Sostas jį įtraukė į uždraustųjų knygų sąrašą.
Kodėl Mikalojui Radvilai Juodajam, kuris reformacijos idėjoms skleisti įkūrė pirmąją LDK lotyniškojo šrifto spaustuvę, kvietėsi į savo dvarą reformacijos veikėjus iš visos Europos, ginčijosi dėl savo įkurtos bažnyčios nepriklausomybės net su pačiu Jonu Kalvinu, nepavyko visos LDK paversti protestantiška valstybe?
Kitoje ciklo laidoje - apie LDK didijį kanclerį, arba “vicekaralių” Albertą Goštautą.
Apie laidų ciklą
Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.
Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.