XX a. septintajame dešimtmetyje jis vadovavo studentų organizacijai „Students for a Democratic Society“, o 1968-aisiais ženkliai prisidėjo prie savaitę trukusio protesto prieš Vietnamo karą.
Aktyvistai taip pat nepritarė universiteto planams pastatyti gimnaziją netoliese esančiame Harlemo rajone. Jų teigimu, gimnazija būtų buvusi segreguota.
Spalio 7-osios ataka, kurią pietinėje Izraelio dalyje surengė iš Gazos Ruožo įsiveržę „Hamas“ kovotojai, ir Izraelio atsakomieji veiksmai Palestinos anklave sukėlė didžiausią Jungtinių Amerikos Valstijų studentų aktyvizmo protrūkį nuo 2020 m. įvykusių protestų prieš rasizmą. Protestuotojai Kolumbijos universiteto reikalauja trijų dalykų: nebeinvestuoti į įmones, remiančias Izraelio vyriausybę, didinti universiteto finansų skaidrumą bei pritaikyti amnestiją studentams ir fakultetui, kurie susilaukė drausminamųjų priemonių dėl protestų.
Kolumbijos universiteto prezidentė Minouche Shafik šią savaitę sakė, kad universitetas nenutrauks investicijų į Izraelio įmones, tačiau pasiūlė investuoti į sveikatos priežiūrą ir švietimą Gazos Ruože bei padaryti Kolumbijos universiteto tiesioginių investicijų portfelį skaidresnį.
Antradienį, balandžio 30 d., išplatintame laiške Minouche Shafik pripažino Kolumbijos universitetui būdingą „seną ir garbingą tradiciją protestuoti bei demonstruoti aktyvizmą daugeliu svarbių klausimų“. Markui Ruddui situacija pasirodė pernelyg pažįstama.
Baigęs Kolumbijos universitetą, jis prisijungė prie radikalių kairiųjų pažiūrų studentų organizacijos „Weathermen“, kuri irgi priešinosi Vietnamo karui. Dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų Markas Ruddas buvo priverstas kuriam laikui pasitraukti į pogrindį. Sulaukęs 30-ies, jis nusprendė pasiduoti teisėsaugai. Vėliau dėstė matematiką bendruomenės koledže Naujojoje Meksikoje.