„Dėl itin didelio rinkėjų aktyvumo, dalyje balsavimo vietų ir po 20 valandos yra nusidriekusios balsuoti norinčių rinkėjų eilės. Tokiais atvejais rinkimų komisija užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 valandos atvykusiems rinkėjams yra leidžiama balsuoti“, – rašoma VRK išplatintame pranešime.
Kaip rodo VRK duomenys, per tris išankstinio balsavimo dienas aktyviausiai balsavo Neringos savivaldybės gyventojai. Jų balsavimo aktyvumas perkopė 29 procentus. Aktyviai balsuota ir Birštone (15,5 proc.), Ignalinos (12,5 proc.) bei Varėnos (12,1 proc.) rajonuose, Palangos mieste (11,7 proc.), Lazdijų (11 proc.) ir Kupiškio rajonuose (10,3 proc.).
Tuo metu pasyviausi kol kas išliko Šalčininkų rajono, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto ir Kretingos, Šiaulių bei Panevėžio rajonų rinkėjai. Šių savivaldybių rinkėjų aktyvumas kol kas nesiekia 5 procentų.
ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Rinkėjai iki 20 valandos balsuoti galėjo visose 60 savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis. Rinkėjai galės balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje – iš viso 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.