„Tai nusipelno politinio stebėjimo, politinio atsako. Vienas tokių dalykų, kurį darome – mes keliame klausimus Šiaurės Atlanto taryboje per ambasadorius Briuselyje arba ministrų susitikimuose“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Viena vertus, turime rasti būdą, kaip atremti (iššūkius – ELTA) – tai galėtų būti sankcijos, jeigu žinome žmones, kurie stovi už šių veiksmų. Bet neturime čia sustoti – galėtų būti papildomos priemonės. (...) Labai svarbu siųsti žinią ir Maskvai – kad jie neveikia pilkojoje zonoje. Vienas dalykų, kurį mums suteikia demokratija, yra skaidrumas. Jeigu jie tikisi, kad mes tylėsime – jie to nepasieks“, – patikino jis.
G. Landsbergis pažymėjo, jog Baltijos šalių žvalgybos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekiant užtikrinti saugumą regione ir išvengti GPS trikdžių. Visgi, jis ragina šiuos incidentus vertinti platesniame kontekste.
„Pereita nuo anksčiau taikytų hibridinių atakų prie diversinių operacijų, naudojant kinetinius veiksmus – kritinės infrastruktūros pažeidimus, GPS signalo blokavimą, atakos prieš Ukrainos rėmėjus“, – kalbėjo ministras.
„Turime į tai žvelgti platesniame kontekste. Pastaruoju metu patiriame įvairių hibridinių veiksmų, augantį tokių hibridinių veiksmų skaičių iš Rusijos – GPS trikdžiai yra vienas jų“, – kalbėjo ministras.
G. Landsbergiui antrino ir Vilniuje viešinti naujoji Latvijos užsienio reikalų ministrė. Anot jos, tokie GPS trikdžiai nėra naujas hibridinės kovos įrankis. Tačiau, pažymėjo politikė, galimos tokių incidentų pasekmės neramina.
„Yra keletas aspektų. Tai civilinė aviacija – Latvijos atveju neturėjome problemų su tuo susidorojant. (...). Bendrojo saugumo aspektas – kas tai padarė, kaip tai mus veikia – yra kitas kampas. Šiuo klausimu glaudžiai kontaktuojame su saugumo agentūromis“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo B. Bražė.
„Tai nėra naujas fenomenas, bet tai sukuria pasekmes, kurios kelia nerimą“, – pridūrė ji.
Estija, Latvija bei Lietuva praėjusį mėnesį perspėjo, kad Rusijos plačiai skleidžiami GPS trikdžiai didina aviacijos incidentų grėsmę.
Pastaruoju metu Estijoje padaugėjo tikslinių GPS palydovinės navigacijos sutrikimų. Valstybės prie Baltijos jūros valdžia teigia, kad GPS signalo trikdžiai yra perduodami iš Rusijos teritorijos, problema paaštrėjo Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį oro bendrovė „Finnair“ pranešė, kad iki gegužės 31 dienos stabdo skrydžius į Estijos Tartu miestą dėl GPS trikdžių, du jos skrydžiai dėl to buvo priversti pasukti atgal į Helsinkį.
Landsbergis: sudėtinga padėtis Ukrainoje ne visada atsispindi ES diskusijose dėl sankcijų Rusijai
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad dabartinės Europos Sąjungos (ES) siūlomos sankcijos Rusijai neatspindi karo Ukrainoje situacijos. Anot jo, dabartinė sudėtinga Ukrainos pajėgų situacija neveikia ES tono Maskvos atžvilgiu.
„Kai mes kalbame apie sankcijas, dažnu atveju karo pradžioje dažnai jos atliepdavo situaciją fronte. Frontui prastėjant, jos būdavo griežtesnės, ES tonas būdavo stipresnis. Ukrainiečiai patys pripažįsta, kad dabartinė situacija yra sunkiausia nuo karo pradžios. Tačiau tas ne visada atsispindi oficialiuose ES pareiškimuose“, – penktadienį Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijos metu teigė G. Landsbergis.
„Lyg esame susitaikę, lyg esame pripratę prie situacijos“, – pridūrė jis.
Ministras tikino, kad atsižvelgti į padėtį Ukrainoje yra būtina aptariant išimtis ar lengvatas sankcijoms.
„Reikia adekvačiai vertinti situaciją. Ir kai mes ieškome kokių nors išimčių iš sankcijų. Tai atkreipkime dėmesį, kas vyksta Ukrainoje. Ir ar iš tikrųjų tai yra moraliai teisinga ir ar yra tas laikas ieškoti išimčių, lengvatų, nukėlimų ir taip toliau“, – tvirtino jis.
Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai apie situaciją Sakartvele: turime pasakyti, kur veda pasirinktas kelias
Nors Baltijos valstybės aktyviai remia Sakartvelo transatlantinę integraciją, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai tikina, jog masinius protestus įžiebęs vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymas gali užkirsti kelią šiems Tbilisio planams. Šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis nurodo, jog ketinama susitikti su Sakartvelo valdžios atstovais ir atvirai išreikšti poziciją dėl įstatymo, kurį ketinama priimti jau kitą savaitę.
„Nuo pat pirmųjų dienų (...), kai užsimezgė Sakartvelo tikslas siekti transatlantinės narystės, Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – stovėjome drauge. Per sunkius metus, per lengvesnius metus, kartu džiaugėmės, kartu liūdėjome, kartu padėjome kiekvienam žingsnyje“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tačiau dabar (...) iš draugų yra reikalaujama truputėlį daugiau. Artimiausi draugai yra tie, kurie nuoširdžiai pasakytų, kur pasirinktas kelias veda“, – teigė jis.
Politikas pakartojo, jog sprendimai, kuriuos ketina priimti Sakartvelo parlamentas, nėra suderinami su tolimesne šalies naryste Europos Sąjungoje (ES).
„Yra planų turėti susitikimus su Sakartvelo valdžios atstovais ir pasakyti tą atvirai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Savo ruožtu G. Landsbergio kolegė, Latvijos užsienio reikalų ministrė antrino ir pažymėjo, jog Baltijos valstybės, vertindamos esamą situaciją Tbilisyje, turi būti labai atviros.
„Manau, Baltijos šalys savo pozicija yra pakankamai vieningos. Mes esame Sakartvelo demokratijos ir integracijos į euroatlantines organizacijas rėmėjai, teikėme jiems praktinius patarimus, paramą įvairių vyriausybių valdymo metu“, – žurnalistams sakė ji.
„Esame gana atviri, kad įstatymo priėmimo eiga ir protestų malšinimas kelia pavojų Sakartvelo europinei ateičiai. Kaip draugai turime būti įsitraukiantys ir remiantys, bet ir labai atviri, vertinant esamą situaciją“, – spaudos konferencijos metu pažymėjo B. Bražė.
