„Jeigu valstybė numato rezidenciją veikiančiam prezidentui, kaip ir ministrui pirmininkui, tai yra ne todėl, kad valstybė nori dalinti kažkokias privilegijas ar panašius dalykus, o dėl priežasčių, susijusių su saugumu ir kitais dalykais“, – akcentavo I. Šimonytė.
„Aš noriu gyventi savo namuose, bet aš vis dėlto gyvenu Turniškėse, nes antras dalykas, kuris, mano supratimu, yra ne mažiau svarbus yra tai, kad tai yra pagarbos žmonėms, kurie tave saugo, klausimas. Todėl, kad žmonėms, kurie tave saugo ir dirba 24/7 yra žymiai patogiau saugoti, kai tu gyveno rezidencijoje negu kai tu gyveni bet kur“, – sakė premjerė.
Todėl šalies vadovo ironiškus pasisakymus, kad gal reikėtų nustatyti teritoriją, iš kurios prezidentai negalėtų išeiti, premjerė tikina vertinanti kaip prastą humorą.
„Vertinu kaip prastą humorą, nes šiaip jau Vyriausybė negali įpareigoti prezidento nieko daryti, pagal Konstituciją. Tai buvo Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo įstatymo“, – ketvirtadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo mananti, kad savo sprendimu nesikelti į Turniškes G. Nausėda pademonstravo nepagarbą taisyklėmis bei jį saugantiems pareigūnams.
I. Šimonytė pabrėžė, kad prezidento apsisprendimas nesikelti į Turniškėse jam numatytą rezidenciją kainuoja ir finansinius resursus.
„Nes tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis įrengti įvairias apsaugos priemones, ir taip pat su žmonių fiziniu darbu, kuris yra visiškai kitoks, gyvenant būdelėje kieno nors patvoryje ir saugomam asmeniui gyvenant Turniškėse. Tai aš galiu tik apgailestauti, nes, man atrodo, kad čia jau yra nebejuokinga“, – teigė ji.
Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui, kuriuo šalies vadovas būtų įpareigotas persikelti į Turniškes, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Ministrų kabinetui paprasta priimti sprendimus, kai patiems toks įpareigojimas negresia.
Reaguodamas į Vyriausybės sprendimus, G. Nausėda ironizuodamas taip pat pasiūlė nustatyti teritoriją, iš kurios prezidentai negalėtų išeiti.
„O šiaip tai pasakyčiau, kad gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, pavyzdžiui, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, 2 kilometrai į vieną ar kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeiti negalėtų. Tai taip ir vertinu“, – nedaugžodžiavo Daukanto aikštės rūmų lyderis.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šimonytė balsavo prezidento rinkimuose: klausimų, ką pasirinkti, nekilo
I. Šimonytė ketvirtadienį dalyvavo išankstiniame šalies vadovo rinkimų balsavime. Pasak Ministrės Pirmininkės pareigas šiuo metu einančios politikės, abejonių dėl to, ką žymėti rinkimų biuletenyje, jai nekilo.
„(Tikiuosi – ELTA) gero rezultato. (...) Balsavau už kandidatę, kurią geriausiai pažįstu“, – žurnalistams po balsavimo sakė I. Šimonytė.
Politikė neslėpė, kad tikisi palankios rinkimų baigties. Visgi, pridūrė ji, pastaruoju metu ūgtelėjusių reitingų nesureikšmina.
„Niekada nekomentuoju apklausų rezultatų. (...) Laikausi nuomonės, kad tikroji politikų apklausa yra rinkimai ir jau po rinkimų galima bus kažką konkrečiau komentuoti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Kandidatė prezidento rinkimuose taip pat atmetė referendumo klausimo formuluotei keliamą kritiką. I. Šimonytė pažymėjo, kad formuluotė pasirinkta atsižvelgiant į Seimui pateiktas teisininkų rekomendacijas, o jai tenkanti kritika, pasak I. Šimonytės, yra neišvengiama.
„Dėl formuluotės kritikos – jos visada yra. Prisiminkite ir 2019 metų referendumą, kada formuluotė buvo išrašyta labai detaliai. Irgi žmonės sakė – nelabai suprantame, dėl ko balsuojame. (...) Tai man atrodo reikia kliautis Seimui duota teisininkų rekomendacija“, – sakė I. Šimonytė.
„Raginčiau visus žmones, kurie palaiko pilietybės išsaugojimą, ateiti ir aktyviai dalyvauti referendume ir pasisakyti už Konstitucijos pataisą“, – pridūrė ji.
