Apie tai paskelbta praėjus dienai po to, kai jautriu Taivano sąsiauriu praplaukė JAV karo laivas.
Karinis buvimas aplink Taivaną užfiksuotas likus mažiau nei dviem savaitėms iki išrinktojo salos prezidento Lai Ching-te, kurį Pekinas laiko „pavojingu separatistu“, inauguracijos.
Lygiai taip pat, kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Tsai Ing-wen, Lai Ching-te atmeta Kinijos pretenzijas į Taivaną.
Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, dažnai siunčia karo lėktuvus ir karinio jūrų laivyno laivus į teritoriją aplink salą. Pekinas yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų Taivano kontrolę.
180 km pločio Taivano sąsiauris skiria Taivaną ir Kiniją ir yra judrus laivybos maršrutas.
Taipėjaus gynybos ministerija nurodė, kad per 24 val. laikotarpį iki ketvirtadienio 6 val. (vietos, 1 val. Lietuvos laiku) aplink Taivaną buvo pastebėti 23 Kinijos karo lėktuvai ir penki karinio jūrų laivyno laivai.
„Aštuoni orlaiviai kirto vidurio liniją“, – pažymėjo ministerija, omenyje turėdama Taivano sąsiaurį dalijančią liniją, kurios Pekinas nepripažįsta.
Kinijos karinis buvimas fiksuotas tuo pat metu, kai Taivano sąsiauriu trečiadienį praplaukė JAV karo laivas „USS Halsey“.
JAV 7-asis laivynas trečiadienį pareiškė, kad gegužės 8 d. įvykęs įprastas eskadrinio minininko tranzitas „parodo Jungtinių Valstijų įsipareigojimą palaikyti laivybos laisvę visoms šalims kaip principą“. „Joks tarptautinės bendruomenės narys neturi būti bauginamas ar verčiamas atsisakyti savo teisių ir laisvių“, – teigė laivynas.
Vėlai trečiadienį paskelbtame pranešime Kinijos karinio jūrų laivyno pulkininkas, Rytų teritorinės komandos atstovas Li Xi pavadino JAV karo laivo manevrus „viešu triukšmu“. Jis pridūrė, kad Rytų teritorinė komanda taip pat pasitelkė karinio jūrų laivyno ir oro pajėgas, jog galėtų „stebėti visą JAV laivo praplaukimo procesą“.
