Linas Kontrimas. Ne tik mes nematome Europos Parlamento – ten mūsų taip pat nematyti

Įtakingas pasaulio politiką stebintis ir analizuojantis leidinys „Politico“ ėmė ir paskaičiavo, kaipgi dirba Europos Sąjungos šalių atstovai Europos Parlamente. Duomenys apskaičiuoti pagal du pagrindinius rodiklius, kurie parodo europarlamentarų darbštumą ir to darbo kokybę: kiek pranešimų paruošė tam tikros šalies deputatai ir kiek kartų kitų ruoštuose pranešimuose dalyvavo kaip šešėliniai pranešėjai.

Maloniai nustebino, kad pirmoje grupėje lyderiai yra mažučio Liuksemburgo europarlamentarai, toliau – Suomijos ir Portugalijos atstovai. Antroje grupėje pirmoji yra Portugalija, toliau rikiuojasi Airija ir Nyderlandai.

Palyginkime: Liuksemburgas Europos Parlamente turi šešis narius, Suomija – keturiolika, Airija – trylika, Portugalija – dvidešimt vieną, o Nyderlandai – dvidešimt devynis. Mažos ir aktyvios šalys.

Nemaloniai nustebino tai, kad Lietuva pagal šiuos abu kriterijus yra visiškoje uodegoje. Ne, net ne uodegoje, o pačiame jos paskutiniame galiuke. Mes turime vienuolika europarlamentarų, kurių darbo kokybė, švelniai tariant, net neartėja prie patenkinamos. Kai tokia prasta darbo kokybė, gal čia ir yra viena priežasčių, kodėl mūsų piliečiams tai, kas vyksta Europos Parlamente – giliai vienodai?

Nes viskas yra susiję. Pasvarstykime: kai yra realus darbas ir realūs rezultatai, tai ir komunikacija apie juos yra tikra, turi tikro turinio, o ne verbalinio padažo, tinkamo bet kokioms oficialioms salotoms. Nesvarbu spalva, nesvarbu rūšis.

Artėja rinkimai į šią instituciją, o rinkimams labai svarbus yra ne vieno ar kito politiko indėlis, bet bendras žinomumas, bendras pakilimas, bendras interesas. Kaip užsikurs tas piliečių interesas, jei suskaičiuoti penkerių metų prabuvimo Europos Parlamento suoluose rezultatai – apverktini?

Tačiau darbo regimybė, o kaip parodė „Politico“ – beveik tuščios apsukos ir yra tai, ką išties mūsų europarlamentarai parveža namo. Sutinku, ne visi tokie nedarbštūs, tačiau šiame komentare neturiu tikslo parodyti vieno ar trijų Europos Parlamento narių darbus, nes artėja rinkimai į šią instituciją, o rinkimams labai svarbus yra ne vieno ar kito politiko indėlis, bet bendras žinomumas, bendras pakilimas, bendras interesas. Kaip užsikurs tas piliečių interesas, jei suskaičiuoti penkerių metų prabuvimo Europos Parlamento suoluose rezultatai – apverktini?

Politikai, žinoma, naudojasi piliečių tingumu ir abejingumu. Yra buvę rinkimų į Europos Parlamentą, į kuriuos atėjo mažiau nei dvidešimt procentų Lietuvos rinkėjų. Šįmet, kai rinkimai nesidubliuoja su prezidentiniais rinkimais, kai jokių talonų ar miltelių rinkimų dieną nebus siūloma, ar neatsitiks taip, kad vėl mušime europinį abejingumo europiniams reikalams rekordą?

Ir tai vyksta tuo metu, kai naudą, gautą iš Europos Sąjungos per dvidešimt buvimo organizacijoje metų, mes vertiname daugiau nei devyniasdešimčia procentų. Koks nors liuksemburgietis ar portugalas sakytų „godūs, tingūs“ žmonės... Kol kas nesako, nes viliasi, kad pasitaisysime. Galėtų pirmieji taisymosi požymius pradėti demonstruoti politikai.

***

Linas Kontrimas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas.