O ši objektyvi priežastis ta, kad Ignas Jomantas tuo metu, kai buvo nagrinėjamas jo įkalinimo klausimas, buvo sulaikytas Kriminalinio policijos biuro dėl naujų kaltinimų, įtariant, kad jis vadovavo organizuotai sukčių grupuotei.
Klaipėdos apylinkės teismas kovo pabaigoje surengtame posėdyje svarstė, ar I. Jomantui prieš kelerius metus skirtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę pakeisti į realią.
To prašė Probacijos tarnyba, nes nuteistasis ne tik nevykdė jam skirtų įpareigojimų, bet dar ir piktybiškai toliau laužė įstatymus, važinėjo girtas ir be teisių.
„Teismo posėdžio protokole nurodyta, kad Probacijos tarnybos atstovas paaiškino, jog I. Jomantas pasirašė pasiaiškinime žinantis apie posėdžio datą, be to, jam buvo išsiųsta SMS žinutė, prieš posėdį buvo skambinta, tačiau jo telefonas yra išjungtas.
Apylinkės teismas nutarė teikimą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant motyvuodamas tuo, kad tokios kategorijos bylose nenumatytas privalomas nuteistojo dalyvavimas“, – nutarė Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė.
Teisėjos įsitikinimu, kadangi I. Jomantas negalėjo dalyvauti, nes buvo uždarytas į areštinę dėl įtarimų stambiu sukčiavimu nesumokėjus virš 1 mln. eurų mokesčių, tai yra objektyvi nedalyvavimo priežastis.
„Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sukliudė apylinkės teismui išsamiai išnagrinėti bylą, kadangi nebuvo išklausyta nuteistojo I. Jomanto pozicija dėl jo atžvilgiu pateikto teikimo, nuteistajam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl padarytų probacijos sąlygų pažeidimų, teismo paskirto papildomo įpareigojimo pažeidimo, kas iš esmės pažeidė nuteistojo teisę į gynybą“, – rašoma teismo sprendime.
Todėl skundas dėl I. Jomanto sodinimo už grotų bus nagrinėjamas iš naujo.
Beje, I. Jomanto advokatas Aleksandras Višnevskis savo skunde pamini, kad dėl sulaikymo gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog probacijos metu jo nuolatinis klientas iš naujo nusikalto.
„Akcentuojama tai, kad nuteistasis I. Jomantas supranta, jog dėl šio laikino sulaikymo galima padaryti klaidingas išvadas, neva jis iš naujo nusikalto. Kita vertus, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui nepakako duomenų, kad I. Jomantui būtų paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtarime nurodyti teiginiai gali ir nepasitvirtinti“, – skunde dėstė A. Višnevskis.
„Piktybinis nenoras taisytis“
Delfi jau anksčiau rašė, kad I. Jomantas buvo įpareigotas be Probacijos tarnybos žinios neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto ribų, taip pat nepažeidinėti įstatymų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bet į visus šiuos reikalavimus verslininku prisistatinėjantis aferistas nusispjovė, todėl kreiptasi į teismą, kad jis realiai atsidurtų už grotų.
Probacijos tarnyba dar kovo mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir paprašė panaikinti I. Jomantui bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmieji šią žinią pranešė 15min.lt.
Tuo pat metu, kai Klaipėdos teismas nagrinėjo I. Jomanto likimą dėl praeities nuodėmių, jis pats buvo sulaikytas Kriminalinės policijos biuro pareigūnų dėl naujų nusikaltimų – įtariamas nesumokėjęs milijoninių sumų valstybei bei vadovavęs organizuotai sukčių grupuotei.
Probacijos tarnybos rašte Klaipėdos teismui dėstoma, kad I. Jomantas pažeidė probacijos sąlygas, todėl jį reikia pasiųsti už grotų.
Lygtinio laisvės atėmimo metu I. Jomantas ne tik kelis kartus įkliuvo vairuodamas be teisių, tačiau prie vairo yra sėdęs girtas.
Be to, be Probacijos tarnybos leidimo jis buvo išvykęs į Palangą, o kai po visų šių pažeidimų jam buvo skirtos papildomos pareigos, su juo nepavyko susisiekti dėl dalyvavimo elgesio pataisos programoje.
Net po to, kai galiausiai buvo suderintas laikas, kada jis turi atvykti į užsiėmimus, I. Jomantas ten nepasirodė.
Į aferas įtraukė vaikystės draugą
O nuteistas I. Jomantas buvo, nes dar 2016 m., faktiškai vadovaudamas įmonei „Kongera“, nuslėpė nuo valstybės maždaug 20 tūkst. eurų mokesčių, mokėdamas algas vokeliuose. Be to, per kratas pas jį buvo rastas neteisėtai laikomas ginklas.
Kartu kaltu pripažintas ir Edmundas R., jis atsipirko tik pinigine bauda. Pats pasakojo tebuvęs fiktyviu direktoriumi ir vykdęs I. Jomanto nurodymus. Jiedu buvo pažįstami nuo vaikystės, užaugo tame pačiame miestelyje.
„Mes vieną kartą susitikome ir I. Jomantas man pasakė, kad turi pasiūlymą, – jei ateičiau pas jį, uždirbčiau daug daugiau, – liudydamas teisme pasakojo Edmundas R. – Jis man žadėjo duoti 30 proc. įmonės akcijų, naują automobilį ir mokėti tą patį atlyginimą, kokį gaunu dabar.“
Susiviliojęs pasiūlymu Edmundas tapo „Kongeros“ vadovu. Pokalbių metu buvo užsiminta, kad pats I. Jomantas nenori sėsti prie įmonių vairo, nes juo domisi teisėsauga.
Netrukus I. Jomantas naująjį direktorių instruktavo savo vardu atidaryti keletą sąskaitų, o tada banko korteles atiduoti jam.
„Kadangi niekada nedirbau tokio darbo, net nesupratau tų kortelių reikšmės“, – sakė jis. Dėl šio nežinojimo pats Edmundas R. buvo nuteistas kaip bendrininkas padedant slėpti mokesčius.
Už žlugusio projekto – Jomantas
Tuo metu „Kongera“ dalyvavo ne viename projekte, didžiausias iš jų – Pilaitės bažnyčios statybos.
„Mes su Ignu Jomantu vykome į Pilaitės bažnyčią, jis supažindino mane su kunigu Doveika, pristatė mane kaip gamybos vadovą“, – prisiminė Edmundas R.
Tačiau šis projektas baigėsi fiasko: „Kongera“ statybų nebaigė ir liko stipriai įsiskolinusi rangovams. Greit Edmundas suprato, kur įklimpo.
„Sužinojau, kad I. Jomantas yra apgavęs Lietuvoje labai daug rangovų ir tiekėjų. Nuo tada pradėjau dirbti atsargiau“, – prisiminė vyras.
Po dar kelių keistų įvykių, kai iš įmonės buvo išimti pinigai, Edmundas R. pradėjo kelti klausimus.
„Kai galutinai susipykau su Ignu, pas mane atvažiavo keli vyrukai iš kriminalinio pasaulio ir pasakė, kad jei nedarysiu taip, kaip liepia Ignas Jomantas, man bus išoperuotos kepenys, – prisiminė jis. – Po šio įvykio pasakiau, kad išeinu iš darbo.“
I. Jomantas tada Edmundui R. dar pagrasino, kad šis asmeniškai yra laidavęs už vieną „Kongeros“ projektą ir turės grąžinti iš savo kišenės pusę milijono eurų.
Pats I. Jomantas teisme kategoriškai viską neigė ir aiškino išvis nepriėmęs jokių sprendimų: tą esą darė akcininkai ir vadovas, o pats jis tebuvo eilinis darbuotojas.
Šia versija bylą nagrinėjęs teismas nepatikėjo ir I. Jomantui skyrė lygtinį laisvės atėmimą, o Edmundui R. – 5649 eurų baudą.
Iš paties I. Jomanto dar priteista daugiau nei 18 tūkst. eurų dėl valstybei padarytos žalos.
Surado, kas prisiims kaltę
Beje, kai FNTT atliko kratas I. Jomanto namuose, pas jį rado neteisėtai laikomą dujinį pistoletą, už tai jis apkaltintas neteisėtu ginklo laikymu.
Iš pradžių I. Jomantas prisipažino kratą atlikusiems pareigūnams, kad ginklas priklauso jam.
Tačiau vėliau ėmė kratytis kaltės. Per trečią apklausą pradėjo aiškinti, kad jis suklydo ir net nurodė žmogų, kuriam ginklas esą priklauso.
Šis žmogus net sutiko prisiimti kaltę, tačiau teismas nusprendė, kad tai tiesiog siekis padėti išvengti atsakomybės.
Taip I. Jomantas elgiasi nuolat: prieš kelerius metus jis apšaudė viešbučio duris sostinėje. Viskas buvo nufilmuota vaizdo kameromis, tačiau jis vis tiek neigė kaltę ir vertė ją kitam kartu su juo buvusiam bičiuliui.
Pastarasis teismui taip pat aiškino, kad šaudė jis, tačiau teismas šį melą išpainiojo ir I. Jomantą nuteisė.
Įtariamas finansinėmis aferomis
Kovo pabaigoje I. Jomantas atsidūrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro akiratyje, operacijos metu buvo sulaikyti 8 žmonės.
Jie įtariami sukčiavimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu) ir kitų nusikalstamų veikų vykdymu veikiant organizuotoje grupėje.
Įtariama, kad grupuotės lyderis – 33-ejų metų Ignas Jomantas. Manoma, kad vien į valstybės biudžetą dėl galbūt įvykdytų nusikaltimų nesumokėta 1,2 mln. eurų.
