Lietuvoje, kaip ir pridera „3 milijonų krepšinio trenerių ir gynybos ekspertų šalyje“ pradėtos reikšti nuomonės apie pavyzdį mūsų šaliai, kaip reikia gintis nuo potencialaus priešo ir oro pavojų ateityje. Pasigirdo nuomonių, kad reikia „nedelsiant pirkti žydų valstybės gaminamas oro gynybos sistemas“, o naujasis krašto apsaugos ministras paskelbė gynybos prioritetų korekciją, papildomą dėmesį skiriant naujoms oro gynybos priemonėms. Tiesa sakant, oro ataka prieš Izraelį nebuvo lemiamas veiksnys lėmęs apsisprendimą stiprinti Lietuvos oro erdvės gynybos pajėgumus, tačiau, kaip minėta, visuomenės tarpe šis įvykis paliko žymę – „jeigu gali nedidelis Izraelis, kodėl negalime mes?“. Ar tikrai galime? Tegu kalba skaičiai.
Brigados generolas Ram Aminach, buvęs Izraelio gynybos štabo viršininko patarėjas finansų klausimais po atakos Izraelio žiniasklaidai pareiškė: „...praėjusios nakties gynybos kaina vertinama 4–5 milijardais šekelių (1,08–1,35 mlrd. JAV dolerių)“. Kitaip tariant, apsiginti vieną naktį žydų valstybei kainavo visą metinį 2020-ųjų Lietuvos gynybos biudžetą. Suma įspūdinga, tačiau ji toli gražu nėra baigtinė. Manoma, kad dalį raketų ir Irano kovos dronų numušė iš JAV laivų paleistos raketos, taip pat amerikiečių, britų, Jordanijos ir Saudo Arabijos naikintuvai. Dalis ekspertų teigia, kad bendras karo orlaivių kiekis pasitelktas gynybos operacijoje gali siekti triženklį skaičių. Kiekvienas jų, tikėtina, ore išbuvo po kelias valandas arba daugiau.