„Galima kalbėti vėluojam ar nevėluojam, bet, pavyzdžiui, estų Kaja Kallas seniai buvo įvardyta, latvių – kita situacija, Valdis Dombrovskis jau dabar yra Eurokomisijos viceprezidentas ir Europos Komisijos narys, jis senas europinis veikėjas <...>. Tai latvių situacija kita, yra tęstinumas.
Estai parodė lyderystę – taip įprasta sakyti, kiti sakytų nekuklumą parodė, pasakė Kaja Kallas yra premjerė ir sieks tapti komisare su įtakinga pozicija. O lietuviai to neparodė – įžūlumo, nekuklumo ar lyderystės, kaip čia bepavadinsi. Štai, sėdime prie situacijos, kurią galime vadinti prie sudužusios geldos.
Aš asmeniškai netikiu, kad trys Baltijos šalys gautų tris įtakingus, reikšmingus portfelius: latviai iš esmės užsitikrino, estai, panašu, kad užsitikrins. Kad Lietuvai kas nors liktų, kai dar net neįvardinome kandidato, o potencialiausias kandidatas metus laiko sako, o kas jums sakė, kad aš noriu, tai man tas leidžia samprotauti tai, ką aš noriu“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo E. Gentvilas.
Landsbergio vizitas
Jo minėtas potencialiausias kandidatas – užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris pirmadienį viešėjo Briuselyje, Europos liaudies partijos suvažiavime.
Politikas pirmadienį tikino, jog bandys susitikti su dabartine Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, siekiančia būti perrinkta antrai kadencijai, ir derėsis dėl galimo portfelio Lietuvai.
G. Landsbergis neigė, kad su pirmininke kalbėsis apie savo galimybes tapti eurokomisaru.
„Ne, apie savo galimybes, menamas ar tikras, nesiruošiu kalbėtis – tai nėra mano vaidmuo. Tiesiog primenu, kad kandidatūrą teikia premjerė, kiek žinau, premjerė jau yra turėjusi ne vieną pokalbį su ponia U. von der Leyen ir yra aptarusi įvairius galimus pasirinkimus ir Lietuvos galimybes“, – pirmadienį Lrt portalui komentavo G. Landsbergis.
Lietuva, anot jo, turėtų derėtis dėl su saugumu ir užsienio politikos interesais susijusio komisaro portfelio.
Jeigu į eurokomisarus kandidatuotų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji, E. Gentvilo įsitikinimu, Seime turėtų pakankamą palaikymą.
„Jeigu mes kalbame apie politiką, kuris galėtų sutelkti ir gauti daugumos Seimo narių pritarimą, tai V. Čmilytė-Nielsen tuo požiūriu yra nepakeičiama. Kitas dalykas, ar ji nori, ar ji planuotų. Klauskite jos“, – žurnalistams komentavo E. Gentvilas.
Reikalauja pokalbio koalicijoje
Tiesa, vargu, ar didžiausią frakciją Seime turintys TS-LKD sulaužytų nusistovėjusią tradiciją ir atsisakytų galimybės į eurokomisarus siūlyti savo partijos kandidatą.
E. Gentvilas teigė besibaiminantis, kad koalicijos partneriai konservatoriai iškels ultimatumą ir kandidatą į eurokomisarus pristatys paskutinę minutę.
„Sakys, viskas, arba šią savaitę, arba baigta. Laukiu, kada jie pradės diskusijas valdančiosios koalicijos taryboje. Dar kartą patvirtinu: koalicijoje nėra buvę kalbos dėl eurokomisaro posto“, – pabrėžė politikas.
Pokalbių stokoja ir „laisviečiai“.
„Niekas neprašė palaikymo ir nebuvo jokia kandidatūra aptarta. Man atrodo, ta situacija yra nenormali. Vakar partijos valdyboje turėjome diskusiją šita tema taip pat. Tikimės artimiausiu metu koalicijoje pokalbio. Jeigu tokio nebus, patys šauksime koalicijos posėdį, nes, manau, kad tai nėra normalu“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo A. Armonaitė.
E. Gentvilas vertino, kad, Lietuvai ieškant kandidato į eurokomisarus, esminis – prezidento vaidmuo.
„Jeigu tas, kuris įvardinamas sako, iš kur jūs ištraukėt, kad aš noriu. Tai taip ir sėdim prie geldos“, – tęsė parlamentaras ir teigė, kad net rietenų eurokomisaro klausimu nėra.
„Yra tyla, kas sakė, kad yra rietenos“, – pridūrė liberalas.
Armonaitė: palaikymo niekas neprašo
Savo ruožtu A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad kaimynai latviai ir estai į Europos Komisiją deleguos premjerus.
„Užtenka jau tenkintis neįtakingomis pozicijomis, Latvija vėl gaus labai įtakingą poziciją buvusio premjero V. Dombrovskio asmenyje, estai – vėlgi, tikriausiai, užsienio, ir premjerė tame dalyvaus, estai gali premjerą deleguoti, ir viskas su tuo gerai. Tik mes mažiau gal turime čia užsienio žiniasklaidoje viską aptarinėti, o daugiau namuose“, – dėstė politikė.
O namuose, pasak jos, eurokomisaro paieškų klausimas mažiau pasistūmėjęs – niekas esą net neprašo palaikymo kokiai nors kandidatūrai.
„Kaip mes galime išsakyti palaikymą ar nepalaikymą, jei niekas to palaikymo net nepaprašė jokiai kandidatūrai, jokiai pavardei. Man atrodo, tai – nenormalu, ir tai turi pasikeisti šią savaitę“, – teigė A. Armonaitė.
Paklausta, ar palaikys TS-LKD pasiūlytą kandidatą, jeigu partija pažadės daugiau balsų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, politikė tikino, kad viskas priklausys nuo pokalbių turinio.
„Priklausys nuo to, ką mes kalbame, nes dabar tik spauda kalba, o ne tie, kas spręs“, – sakė A. Armonaitė.
Skvernelis: jei liks toks stilius, būsim vieni paskutiniųjų
Žurnalistų kalbintas buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė įžvelgiantis riziką, kad Lietuva negaus įtakingo komisaro portfelio.
„Galime lygintis su kitomis šalimis, kur, jeigu pretenduotume į solidų portfelį, pavyzdžiui, į vicepirmininko arba labai rimtą komisijos nario portfelį, tai bent jau šalies viduje turėtume turėti sutarę, kas tas kandidatas būtų. Nes tos valstybės, kurios turi tokį susitarimą, joms labai lengva <...> ginti interesus to komisaro tarp politinių šeimų.
Tai šiandien, kada mes matome susipriešinimą tarp Vyriausybės ir, pirmiausia, prezidentūros dėl kai kurių kandidatūrų, tai jeigu toks stilius liks, tai mes būsim vieni iš paskutiniųjų. O kai būsim vieni iš paskutiniųjų, tai liks koks nors tarpinstitucinis komisaras, kur vaikšto tarp komisijos ir parlamento, nešioja popierius“, – dėstė parlamentaras.
Jei nepavyks gauti gero portfelio, kas už tai turės prisiimti atsakomybę – prezidentas?
S. Skvernelis tikino, kad bent jau kol kas sprendimai yra ne prezidento rankose.
„Vyriausybė turi priimti sprendimą. Kol nėra Vyriausybės sprendimo, nėra ką kalbėti apie prezidentą <...>. O matom, kad Vyriausybės gali nepakakti, nes koalicijos partneriai turi įvairiausių nuomonių apie kandidatūras, tai prie ko čia kaltinti prezidentą. Apsispręs koalicija, Vyriausybė priims sprendimą – kad ir neformalų, ir tada galima kalbėti su prezidentu. Nepamirškime, kad dar komisijos pirmininkės nėra arba pirmininko. Tai irgi bus labai svarbu, gal turės preferencijas dėl lyties ar kompetencijos“, – komentavo buvęs premjeras.
Pirmadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai turėjo neformalią vakarienę, bet jos metu nepasiekė susitarimo dėl aukščiausių bloko postų padalijimo, rašo „Politico“. Dėl dar vienos U. von der Leyen kadencijos Europos Komisijos pirmininkės poste susitarti esą taip pat nepavyko. Tikėtina, kad lyderiai tęs diskusijas kitame susitikime birželio 27–28 dienomis.
Praėjusį kartą U. von der Leyen paprašė kiekvienos šalies pasiūlyti po du kandidatus į eurokomisarus – vyrą ir moterį. Jei ji grįš antrai kadencijai, galima tikėtis tokio paties proceso.
Landsbergis: Lietuva formaliai nevėluoja
Žurnalistų Seime kalbintas TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis nenorėjo komentuoti, ar pats save mato eurokomisaro pareigose, ar nori tapti eurokomisaru.
„Tai yra ne mano sprendimas. Ir norai yra taip pat ne mano. Lietuva turi galimybę turėti postus, kurie atitinka mūsų interesus. Tiek aš galiu pasakyti. Tai yra indikuota žmonių, kurie tuos sprendimus priims“, – kalbėjo politikas.
Formaliai Lietuva deleguoti eurokomisaro, pasak jo, nevėluoja.
„Procedūra prasideda Vyriausybėje. Premjerė ją inicijuoja, sutarusi su prezidentu, teikia parlamentui. Tokia yra procedūra. Įprastai tokiu metu ankstesniuose etapuose mes turėdavom politinę diskusiją, kokia panaši yra ir dabar. Sakyčiau, kad vienintelis skirtumas nuo praeitų kartų ir dabar yra tai, kad Europa yra sudėtingoje ir procesai skinasi kelią šiek tiek kitaip, nei tai buvo daroma anksčiau. Tai labiausiai mobilizuoja mūsų regiono valstybes, kurios tikrai neatidėliodamos tas kandidatūras viešina, teikia. Tai mūsų formalaus vėlavimo nėra, gal tik politinis laukas yra kitoks. Dabar, kada tai turi būti padaryta, turi atsakyti premjerė <...>.
Žinau, kad ji konsultavosi ir su dabar esančia komisijos prezidente, tikėtina, – kitos komisijos prezidente U. von der Leyen, taip pat kalbėjo ir su Europos liaudies partijos vadovybe, pagrindine laimėjusia partija Europoje, kuri turės stipriausią balsą formuojant komisiją. Tai konsultacijos, kiek žinau, vyksta“, – dėstė G. Landsbergis.
Su U. von der Leyen kalbėjosi ir pats G. Landsbergis.
„Pasikalbėti pavyko. Apie portfelius – tik abstrakčiai bendram kontekste visų derybų, kaip jos atrodo, kur mes esam. Noriu pabrėžti, kad tai yra premjerės prerogatyva“, – tikino politikas.
Nors esą nevėluojame, bet, jeigu „neatidėliotume“ ir eurokomisaro klausimas spręstųsi greičiau, tuomet, pasak G. Landsbergio, galėtume tikėtis rimtesnio portfelio.
„Derybos jau dabar yra prasidėjusios. Jos yra neviešos, tai yra daugiau derinimas, pozicijų pristatymas, asmenybių vertinimas, kuris taip pat svarbus aspektas. Nes dažniausiai prie asmenybės ir politinės partijos pririšami tam tikri portfeliai. Derinama ir geografiškai, ir pagal lytį, ir kompetencijas <...>. Kuo anksčiau ten esi, tuo yra geriau, faktas. Nes atėjus į derybas pačioje pabaigoje, suprantama, jeigu viskas suderėta, tuomet lieka tik kas lieka“, – dėstė TS-LKD pirmininkas.
Sako, kad partneriai jau anksčiau galėjo kelti klausimą
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, koks laikotarpis buvo Lietuvoje ir kad premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose.
„Be abejonės, ji tą vaizdą mato ir savo laiką atsirenka, kada ji tuos žingsnius padarys. Kada ji tiksliai padarys, aš negaliu tiksliai komentuot“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Tai problema ta, kad premjerė dalyvavo rinkimuose ir negalėjo užsiimti eurokomisaro klausimu?
G. Landsbergis tai paneigė ir akcentavo, kad Lietuva tikrai ne viena paskutiniųjų įsijungė į derybas dėl eurokomisaro ir jo portfelio.
„Aš nemanau, kad žadintuvas jau dabar skamba, kad dabar privalome daryti. Tai daugiau remiasi sveika nuovoka, kad kuo anksčiau, tuo yra geriau“, – tęsė ministras.
Vyks koalicijos posėdis
Atsakydamas į koalicijos partnerių teiginius, G. Landsbergis sakė matantis poreikį su jais diskutuoti eurokomisaro klausimu. O jei norėjo, koalicijos partneriai šį klausimą esą galėjo iškelti ir anksčiau.
„Stengiamės kalbėtis visais svarbiais klausimais. Ir tikrai nėra jokio užsiblokavimo. Diskutavom ir diskutuosim šituos klausimus lygiai taip pat“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
„Prieš savaitę, man rodos, premjerė buvo susitikusi su koalicijos lyderėmis ir diskutavome apie galimybes ar poreikį keisti tam tikrus ministrus po įgaliojimų grąžinimo. Tai čia diskusija tik ką yra įvykusi. Koalicijos partneriai taip pat galėjo iškelti ir komisaro klausimą, bet nekėlė. Akivaizdu, kad ir jų prioritetų lentelėje kiti klausimai buvo aktualesni. Suprantama, kad viskas yra savu laiku. Ir ačiū jums už priminimą, kad to laiko mes neturime begalybės“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Vėliau antradienį E. Gentvilas pranešė, jog Seimo pirmininkė ateinančią savaitę inicijuos koalicinės tarybos posėdį, kurio metu bus galima apsitarti dėl Lietuvos kandidato į Europos Komisiją
„Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė inicijuoja koalicinės tarybos posėdį aptarti eurokomisaro peripetijas. Turbūt pavyks suderinti laiką kitą pirmadienį, nes visi esame tam tikroje nežinioje ir visi turime nuojautą, kad mes vėluojame“, – Eltai patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Šimonytė teigė, kad pareigų nesieks
Tarp galimų kandidatų į eurokomisarus anksčiau minėta ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau ji tvirtino, kad nenori siekti šių pareigų, o esą ir negalėtų.
„Aš net negalėčiau to daryti todėl, kad negalėčiau savęs nominuoti. Aš negaliu būti ministre pirmininke, Vyriausybės, kuri mane nominuoja, kandidatu į komisiją. Akivaizdu, kad aš negalėčiau to padaryti, net jeigu norėčiau. O ir nenoriu“, – anksčiau LRT televizijai komentavo ministrė pirmininkė.
Tiesa, pasak G. Landsbergio, premjerei I. Šimonytei galimybės eiti į eurokomisaro poziciją tikrai nėra užvertos. Nebent noro nėra.
„Niekam nėra užvertos galimybės tol, kol žmogus pats kitaip nepasako. Jeigu ji pasako „ne“, tada ji pati jas sau užveria. Bet objektyviai jos nėra [užvertos]“, – teigė politikas.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, jog kalbėti apie Lietuvos kandidatą į eurokomisarus kol kas anksti. Anot jo, pirma turi būti patvirtintas naujasis Europos Komisijos pirmininkas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
