Kaip radote kelią į Lietuvą?
Mokydamasi mokykloje Indijoje labai domėjausi technologijomis ir problemų sprendimu. Matematika buvo mano mėgstamiausias dalykas, todėl visada stengiausi kuo geriau mokytis su gamtos mokslais susijusius dalykus. Broliai studijavo informatiką, o mane žavėjo, kaip programinė įranga gali paversti idėjas apčiuopiamais sprendimais, turinčiais įtakos įvairiems kasdienio gyvenimo aspektams. Dinamiška besikeičianti technologijų prigimtis suteikia galimybių nuolat tobulėti. Šie veiksniai paskatino studijuoti kompiuterių inžineriją.
Baigusi šiuos mokslus, dirbau keliose įmonėse kaip Java programuotoja. Ir tada vyras sulaukė pasiūlymo dirbti Lietuvoje – tapti vienos įmonės IT departamento skyriaus vadovu. Kadangi Lietuva pasižymi augančiu technologijų sektoriumi, ji mums pasirodė itin patraukli vieta tęsti karjerą.
O kadangi mes su vyru mėgstame keliauti ir pažinti naujas kultūras, persikėlimas į Lietuvą atitiko tiek mūsų asmeninius, tiek profesinius siekius.
Kaip į pokyčius reagavo jūsų aplinka ir kaip jiems ruošėtės?
Kai svarsčiau apie persikėlimą, jaučiau jaudulį ir baimę. Nors nekantriai laukiau nuotykio, taip pat nerimavau dėl atstumo nuo šeimos ir prisitaikymo prie naujos kultūros.
Persikraustymas į Lietuvą reiškė, kad teks būti toli nuo mūsų glaudžios bendruomenės ir pažįstamos kultūros, o tai mano šeimą šiek tiek trikdė, tačiau jie sutiko, kad tai atveria naujas profesines galimybes tiek man, tiek mano vyrui, kad tai svarbus žingsnis mūsų karjerai ir asmeniniam augimui.
Draugai ir kolegos tai priėmė lengviau – labai džiaugėsi dėl mūsų ir tai vertino kaip galimybę pažinti naujus horizontus. Daugelis jų domėjosi augančia technologijų rinka Lietuvoje ir drąsino mus pasinerti į šią avantiūrą.
Daug laiko praleidome skaitydami apie Lietuvą – jos kultūrą, klimatą ir pragyvenimo kaštus. Peržiūrėjome keletą vaizdo įrašų, susijusių su kelionėmis ir gyvenimu čia. Tai leido mums gerai suprasti, ko tikėtis ir kaip pasiruošti.
Jei galėčiau ką nors daryti kitaip, prieš persikraustydama aplankyčiau Lietuvą, kad galėčiau iš arčiau susipažinti su šalimi ir geriau suprasčiau, ko tikėtis, taip pat daugiau laiko skirčiau lietuvių kalbos mokymuisi – kad kasdienis bendravimas būtų lengvesnis.
Ir dar prieš persikraustydami pradėtume bendrauti su vietos bendruomenėmis ir emigrantų grupėmis, kad sukurtume tinklą ir gautume patarimų iš žmonių, kurie jau pakeitė gyvenamąją vietą.
Ar esate patenkinti savo sprendimu?
Nors iš pradžių adaptacija buvo gana sudėtinga, ši patirtis praturtino ir suteikė daug naudos, supratome, kad bet koks perėjimas yra sudėtingas, tačiau aktyvūs veiksmai ir lankstus mąstymas padėjo mums adaptuotis.
Žvelgiant iš profesinės perspektyvos, mano darbas yra įdomus, suteikia man daug galimybių mokytis ir tobulėti. Dirbu su daugybe talentingų specialistų, iš jų kiekvieną dieną išmokstu vertingų pamokų.
Vilniuje gimė mano sūnus, todėl džiaugiuosi, kad galėjau su juo kokybiškai praleisti daug laiko, kol jis paaugo ir pradėjo lankyti darželį. Gera, kad čia jaučiamės saugūs kurti savo šeimos ateitį.
Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Dirbu „Cognizant“ įmonėje programinės įrangos inžiniere. Mano kasdienė rutina susideda iš back-end ir front-end būsimų reikalavimų kūrimo, esamų reikalavimų palaikymo, funkcionalumo kūrimo, kaip klaidų taisymas arba prisidėjimas prie automatizavimo kūrimo.
Kadangi 2 metus buvau motinystės atostogose, jaučiu dabar poreikį mokytis naujų dalykų. Iš vadovo nuolat gaunu grįžtamąjį ryšį ir vertingų pasiūlymų, kaip daryti karjeros pažangą, manau, kad projekte turiu gerą galimybę tapti inžiniere-eksperte.
Kokius stereotipus paneigėte persikėlusi gyventi į Lietuvą?
Būdama inde Lietuvoje, turėjau paneigti stereotipus apie gebėjimą prisitaikyti, technines žinias, kalbos mokėjimą ir kultūrinę integraciją.
Patarčiau persikėlusiems į Lietuvą išlikti atviriems, priimti naujas patirtis. Darbo galimybių tyrinėjimas, Lietuvos kultūros pažinimas ir bendravimas su emigrantų bendruomenėmis taip pat gali palengvinti persikėlimą ir suteikti daugiau pasitenkinimo.
Lietuvoje gyvenu jau penkerius metus ir galiu pasakyti, kad Lietuva tampa vis įvairesnė, nes specialistai ir studentai iš įvairių šalių, įskaitant Indiją, atvyksta čia siekti karjeros. Ši didėjanti įvairovė skatina labiau įtraukią aplinką, kurioje vertinamos skirtingos kultūros ir patirtys. Auga emigrantų tinklas, įskaitant ir didelę Indijos bendruomenę.
Emigrantams organizuojama daug renginių, kuriuose galima susipažinti su naujais žmonėmis iš įvairių šalių. Paprastai dalyvauju juose, kad mano sūnus galėtų pabendrauti su kitais vaikais. Susiradome naujų draugų, tiek vietinių, tiek kitų emigrantų, kurie padėjo mums čia sukurti naujų ryšių.
Be to, įvairiose šalies dalyse entuziastingai švenčiamos indiškos šventės, tokios kaip Diwali ir Holi, taip skatinant tarpusavio kultūrinį supratimą. Atsiranda naujų restoranų, siūlančių skirtingos virtuvės patiekalus. Matau, kad vis labiau pripažįstama anglų kalba.
Žinoma, labai praverčia pagrindinių frazių lietuvių kalba žinojimas. Norėdama su kuo nors bendrauti aš beveik nenaudoju „Google“ vertėjo. Lietuva gana sparčiai virsta vis labiau įtraukiančia ir dinamiška šalimi, siūlančia svetingą aplinką emigrantams.
Ko labiausiai ilgitės?
Labiausiai pasiilgau savo šeimos. Užaugus didelėje ir labai glaudžiai susijusioje šeimoje yra keista būti taip toli nuo jos. Tad stengiuosi reguliariai skirti kokybiško laiko bendravimui su jais.
Žinoma, ilgiuosi indiško namuose ruošto maisto. Bet viską įmanoma susikurti taip, kad ir čia jaustumeisi tarsi namuose – sujungti savo šalies tradicijas su lietuviškomis.
Pavyzdžiui, pastebėjau, kad lietuviai labai mėgsta bulves, tad dalinuosi patiekalo „Aloo posto“ receptu, kurį labai mėgstame ruošti kartu su vyru, kai laukiame svečių. Tai – bulvių su aguonomis variacija, kuri, patikėkite, maloniai nustebins jūsų namiškius.
„Aloo posto“
Štai, kaip jis gaminamas:
1) 2 valgomuosius šaukštus aguonų mirkykite apie 4-5 valandas. Išmirkytas aguonas sumalkite iki rupios masės su trupučiu vandens.
2) 3-4 bulves nulupkite ir supjaustykite mažais kubeliais.
3)Keptuvėje įkaitinkite 1 valgomąjį šaukštą aliejaus. Suberkite kmynų sėklas ir gerai išmaišykite, kol jos pradės spragsėti.
4) Į keptuvę sudėkite bulves ir kepkite 2 minutes.
5) Įpilkite šlakelį vandens ir palikite troškintis 7-8 minutes.
6) Įberkite aguonų pastos ir druskos. Virkite 2 minutes.
7) Įpilkite dar šiek tiek vandens ir virkite, kol bulvės suminkštės.
8) Patiekite su karštais basmati ryžiais, lęšių sriuba ir laimo skiltele.
Skanaus!