„Pavasarį atliktas periodinis „Havas Group“ tyrimas parodė, kad 4 iš 10 šalies gyventojų turi nusistovėjusį pirkinių krepšelį. Išskyrėme tas maisto prekių kategorijas, kurios dažniausiai patenka į bazinį pirkinių krepšelį ir analizavome, kokius produktus ir prekių ženklus pirkėjai dažniausiai renkasi bei kas nulemia tą pasirinkimą. Tyrimo metu apžvelgėme populiariausias mėsos ir jos gaminių, pieno produktų ir duonos bei jos gaminių kategorijas“, – sako Tomas Markūnas, „Havas Group“ strategijų vadovas.

Net 4 iš 5 respondentų pirkinių krepšelyje atsiduria duona ir šviežia mėsa, o 3 iš 4 reguliariai perka tokius produktus kaip pieną, grietinę, sūrį ir sviestą. Tyrimo metu apžvelgti svarbiausi kriterijai renkantis maisto produktus ir gaminius, tarp kurių dominuoja lietuviškumas, skoninės produktų savybės, aukšta kokybė bei geras kainos ir kokybės santykis.

Prioritetą teikia kokybei

Tyrimo metu pastebėta, kad Lietuvos gyventojai nemažą dėmesį skiria kokybei. Beveik pusė apklaustųjų pirmenybę kokybei teikia renkantis pieną, o net dviem iš trijų respondentų produkto kokybė nulemia šviežios mėsos ir duonos pasirinkimą.

Pirmenybę gyventojai skiria maisto kokybei

Dažniausiai apie maisto produktų kokybę, kaip nurodė kas antras respondentas, sprendžiama pagal gaminių skonį ir gerą sudėtį. Taip pat respondentų reitinguotuose kokybės kriterijuose rikiuojasi lietuviškumas, natūralumas, ekologiškumas, prekių ženklo patikimumas.

„Ieškodami kokybiškų produktų pirkėjai dėmesį atkreipia į daugybę kintamųjų. Svarbu, kad apie kokybę sprendžiama ne tik iš produkto sudėties, bet ir jo kilmės vietos. Tyrimas parodė, kad būtent lietuviškos kilmės produkciją vartotojai dažniausiai sieja su kokybe“, – teigia T. Markūnas.

Ieškodami kokybės gyventojai linkę pirmenybę teikti nepriklausomiems ir lietuviškiems prekių ženklams. Paprašius respondentų spontaniškai paminėti kiekvienos kategorijos prekių ženklus, kurie jiems siejasi su kokybe, daugiausiai buvo įvardinti „Dvaro“, „Vilniaus duona“ ir „Biovela“.

Su kokybe sieja lietuviškus prekių ženklus

„Minėti prekių ženklai jau daugybę metų veikia rinkoje, investuoja ne tik į savo produkcijos kokybę, bet ir nepamiršta kitų dedamųjų – skiria dėmesio rinkodaros bei reklamos priemonėms, turi aiškų pozicionavimą. Tyrimas parodė, kad būtent šie prekių ženklai turi ir nuolatinį jų produkcijos pirkėją, kurio lojalumą pelnyti užtrunka ne vienerius metus“, – apibendrina ekspertas.

Renkasi prekę lietuvišką

Maždaug kas antras šalies gyventojas, rinkdamasis maisto produktus, visada ar dažniausiai atkreipia dėmesį į gaminių etiketes, kad išsiaiškintų kilmės šalį.

Pastebėta, kad nemažas dėmesys skiriamas ir lietuviškai gaminių kilmei. Bent kas antram apklaustajam ji svarbi perkant duoną, batoną, bandeles, šviežią mėsą ir mėsos gaminius, pieną, varškę ir grietinę. Į kilmės šalį ir lietuviškumą dėmesį dažniausiai atkreipia moterys ir vyresni gyventojai virš 55 metų.

Dažniau renkasi lietuvišką prekę

Tai, kad dažniau norima įsigyti lietuviškos kilmės gaminius, įrodo ir respondentų įvardintas dažniausiai pasirenkamų prekių ženklų sąrašas. Tarp populiariausių dominuoja tokie lietuviški prekių ženklai kaip „Vilniaus duona“ ir „Dvaro“, kurių produkciją dažniausiai perka 2 iš 5 respondentų.

„Biržų duonos“ ir „Biovelos“ gaminius reguliariai perka kas trečias, o „Rokiškio“, „Žemaitijos“, „Utenos mėsos“, „Vilniaus Paukštyno“ ir „Krekenavos“ prekių ženklų produkciją nurodė dažniausiai perkantis 1 iš 4 apklausos dalyvių.

Perkamiausi prekių ženklai

„Matome, kad šalies gyventojai turi ryškius susiformavusius apsipirkimo įpročius, pasitiki vietinių gamintojų produkcija, o prekių ženklų populiarumas tiesiogiai susijęs su gyventojų požiūriu į jų kokybę. Jei produktas laikomas kokybišku, tuomet yra daugiau šansų, kad jis, nepriklausomai nuo kategorijos, atsidurs pirkinių krepšelyje“, – sako T. Markūnas.

Kiekybinio tyrimo lauko darbus „Havas Group“ užsakymu atliko UAB „Norstat LT“ 2024 m. balandžio 26 – gegužės 13 dienomis. Internetu atliktas tyrimas reprezentuoja 18-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1100 respondentų. Apklausos paklaida – iki 3,0 proc.