Dovilė Kilty pagaliau debiutavo olimpinėse žaidynėse, tačiau tai ir buvo geriausia jos vakaro „Stade de France“ stadione dalis.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti 31-erių šiaulietė sėkmingiausiu trečiuoju bandymu nuskriejo 13,64 m ir tarp 30 finalo dalyvių užėmė 25-ą vietą.
Iki savo geriausio sezono rezultato jai trūko daugiau nei pusmetrio, iki 2019-aisiais fiksuoto asmeninio rekordo – 64 cm.
Kvalifikacinis normatyvas buvo 14,35 m.
„Tikrai nekaip... Manau, galiu šokti daug geriau. Esu nemažai tarptautinių varžybų dalyvavusi, bet olimpinėse – ne. Nemeluosiu, jaudulys buvo didelis. Atmosfera tikrai nuostabi: stadionas – pilnas, palaikymas – super. Bet emocijos stipriai ėmė viršų.
Visi žino mano istoriją olimpiadų aspektu. Jei būtų kažkaip kitaip susiklostę, gal žiūrėčiau į viską paprasčiau. Bet... Net dabar dar kalbu visa drebėdama“, – sakė trišuolininkė.
Ji galėjo debiutuoti dar 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynėse, bet pasirinko santuoką ir motinystės atostogas. O po penkerių metų prasimušti į olimpinį Tokiją nebepavyko.
Anot jos, ir Paryžiuje tai smarkiai veikė psichologiškai.
„Stovėdama takelio pradžioje mintyse sakiau sau: net nebandyk peržengti linijos, privalai pataikyti. Ir pirmam šuoliui atsispyriau tikrai toli nuo lentelės – o gal būtų nunešęs į finalą... Bet yra kaip yra“, – komentavo lengvaatletė.
Tiesa, ji pati mano, kad ateityje dar bus geriau.
„Viduje visada žinojau būsianti olimpietė. Ir mano vyras (britų spinteris Richardas Kilty – „Delfi“) čia varžysis – sudalyvauti kartu buvo bendra mūsų svajonė. Sūnui – pasididžiavimas turėti abu tėvus olimpiečius. Tegul šis pavyzdys įkvepia žmones, kuriems kažkas nepavyksta, nenuleisti rankų. Palinkėsiu sau finalo po ketverių metų Los Andžele. Neabejoju, kad ten būsiu“, – pareiškė D. Kilty.
Tuo metu kitai Lietuvos trišuolininkei Dianai Zagainovai penktadienis apskritai buvo juodas.
Olimpiadoje ji debiutavo Tokijuje, bet tuomet atrankoje visi trys bandymai buvo neįskaityti, ir vilnietė liko be jokio rezultato.
O šįkart du pirmieji šuoliai taip pat „sudegė“ užmynus liniją.
Tiesa, 27-erių sportininkė dar turėjo abejonių, ar antru bandymu tikrai pažeidė taisykles, ir netgi svarstė apie galimybę teikti protestą.
„Ten buvo milimetro klausimas“, – pažymėjo D. Zagainova, vis dėlto vėliau susitaikiusi su situacija.
Išgąsdinta tokios pradžios, paskutiniuoju mėginimu ji sakė atsispyrusi gerokai per anksti, o rezultatas – vos 12,86 m. Lietuvos atletė bendroje rikiuotėje liko paskutinė.
Palyginimui, jai nuo 2019 metų priklausantis Lietuvos rekordas yra 14,43 m.
„Šūdinai, – pasirodymą įvertino D. Zagainova, pridėjusi ir rusišką keiksmažodį. – Lietuvos čempionate prieš keturias savaites įtampos buvo gal net daugiau, o šuoliai buvo visai sėkmingai. Negaliu pasakyti, kad atmosfera pakišo koją. Čia vis tiek yra techninė rungtis, daug lemia įsibėgėjimas. Gal tiesiog prastesnė diena.“
Į šeštadienį vyksiantį finalą pateko 12 sportininkių, iš kurių septynioms pakluso normatyvas.
Toliausiai – 14,68 m – skriejo bronzinė praėjusio pasaulio čempionato prizininkė iš Kubos Leyanis Perez.