Sunerimo dėl skleidžiamos dezinformacijos
Esminis informacinis incidentas, susijęs su Lietuvoje planuojamu įrengti požeminiu branduolinių atliekų atliekynu, įvyko liepos 15 d., kuomet portalas „Sputnik Belarus“ savo „Telegram“ kanale išplatino įrašą apie Lietuvos ketinimus Ignalinos atominės elektrinės (AE) teritorijoje įrengti branduolinių atliekų kapinyną. Tą pačią dieną šią žinutę perpublikavo kitas Baltarusijos portalas „ONT“.
„Sputnik Belarus“ yra baltarusiška Rusijos valstybės iniciatyva įkurtos naujienų agentūros „Sputnik“ versija. Anksčiau keliose Europos Sąjungos (ES) valstybėse veikęs „Sputnik“ portalas, kuriuo siekta destabilizuoti padėtį Europoje ir kiršinti šalių gyventojus iš vidaus, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą šiose šalyse buvo užblokuotas.
„Telegram“ platformoje, o vėliau, liepos 21 d., ir „Sputnik Belarus“ portale išplatintame straipsnyje fomuotas priešiškas naratyvas apie tai, kad, esą, nors Lietuva dažnai kritikuoja Astravo AE, tačiau pati pasienyje su Baltarusija įrengs branduolinių atliekų kapinyną. Akcentuota, jog šiame atliekyne atsidurs radioaktyvios atliekos iš visos ES, jis pats gyventojams ir aplinkosaugininkams taps „tiksinčia bomba“.
Informacinį incidentą fiksavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro analitikai. Tuo metu padaryta išvada, kad Rusijos satelitu laikomos valstybės skleidžiamos žinutės nedarė reikšmingo poveikio Lietuvos gyventojams ar saugumo interesams, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kokiu laiku sugalvota pakritikuoti planus rengti branduolinį kapinyną.
Liepos 24 d. surengta spaudos konferencija „Branduolinis atliekynas: valdžia slapta ieško atpirkimo ožio tarp savivaldybių“. Konferenciją surengę Seimo narys Giedrius Surplys ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška piktinosi, kad savivaldybėms trūksta informacijos apie tai, kas ir kaip vykdo paruošiamuosius branduolinio atliekyno darbus. Daugiausia dėmesio sulaukė būsimos radioaktyvių atliekų saugojimo vietos atranka, tyrimus ir vertinimą vykdantys ekspertai.
Nacionalinio krizių valdymo centro teigimu, apie šią konferenciją galėjo žinoti Lietuvai priešiškos jėgos ir išnaudoti ją savo tikslams. „Neatmestina, kad Rusijos / Baltarusijos dezinformacijos skleidėjai neatsitiktinai pasirinko datą dezinformacijai skleisti – turėdamas žinių apie būsimą spaudos konferenciją priešas tikėjosi didesnio ir ilgesnio informacinio emocinio poveikio“, – rašoma Nacionalinio krizių valdymo centro parengtame komentare.
Kilus nerimui dėl galimos tolimesnės eskalacijos Nacionalinis krizių valdymo centras įspėjo Ignalinos AE atstovus dėl vykdomos prieš Lietuvą nukreiptos informacinės atakos, kuria siekiama diskredituoti Lietuvos kritiką Baltarusijai dėl Astravo AE nesaugumo, gąsdinti bei priešinti Lietuvos visuomenę.
Paaiškino, kaip vyksta giluminio atliekyno projektas
Į priešiškos valstybės paskleistus teiginius sureagavo Ignalinos AE atstovai, paneigę tvirtinimus, esą į Lietuvos teritoriją bus įvežamos visų ES šalių sukauptos radioaktyvios atliekos. Ignalinos AE giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko teigimu, tokius veiksmus draudžia Lietuvos įstatymai.
„Lietuva draudžia savo teritorijoje galutinai tvarkyti kitų valstybių radioaktyvias atliekas. Vadovaujantis LR radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, į Lietuvos teritoriją yra draudžiama įvežti kitų šalių radioaktyviąsias atliekas ar panaudotą branduolinį kurą.
Be to, branduolinių atliekų sutvarkymą sprendžia tarptautinė konvencija, sudaryta tarp branduolinių pasaulio valstybių. Joje sutarta, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo atliekas be teisės perleisti jas kitiems“, – paaiškino ekspertas.
A. Vyšniauskas akcentavo, kad radioaktyvių atliekų saugojimas giluminiuose atliekynuose šiuo metu yra vienintelis tvarus ir saugiausias, dabartinėmis priemonėmis techniškai įgyvendinamas radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdas, leidžiantis izoliuoti didelio aktyvumo atliekas.
Laikant radioaktyvias atliekas kelis šimtus metrų po žeme įrengtame atliekyne jų saugą nuo bet kokio galimo išorinio poveikio užtikrina natūralus gamtiniai bei papildomai įrengti inžineriniai barjerai. „Geologinės formacijos (giliai slūgsančios uolienos) veiks kaip natūralus, nelaidus vandeniui gamtinis barjeras, užtikrinantis pačio statinio stabilumą, o inžineriniai barjerai – konteineriai, kuriuose patalpintos radioaktyviosios atliekos, bei tunelių užpildai atliks papildomo apsauginio barjero funkciją“, – patikslino A. Vyšniauskas.
Tokiuose atliekynuose suplanuota sistema užtikrina, kad viename iš barjerų įvykus pažeidimui, kiti atliktų apsauginio barjero funkciją. Be to, perkėlus radioaktyvias atliekas į tokį atliekyną šis yra užsandarinimas, nepaliekant galimybių į jį patekti. Tokiu būdu užtikrinama ilgalaikė sauga nuo galimo radiologinio pavojaus.
Įgyvendindama planus įrengti požeminę branduolinio kuro saugyklą Lietuva remiasi TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra) ir pažengusių šalių, tokių kaip Šveicarija, Švedija patirtimis bei Suomijos pavyzdžiu, kurioje analogiškas statinys jau yra įrengtas ir planuojamas eksploatuoti.
Paklaustas, kokioje stadijoje šiuo metu yra atliekyno projektas, A. Vyšniauskas paaiškino, kad šiuo metu renkama tokiam statiniui tinkama vieta: „Šiai dienai yra identifikuotos 77 potencialios vietos 29 Lietuvos savivaldybėse, kurios bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertinamos iki 2047 metų. Tik po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene, 2047 metais numatyta išrinkti galutinę vietą giluminiam atliekynui. Preliminariai planuojama, kad atliekynas bus statomas 2058–2067 metais.“
Skirtingai nei teigiama Baltarusijos žiniasklaidoje sumirgėjusiuose pranešimuose, rengdama atliekyną Lietuva įsipareigoja vykdyti visas procedūras pagal ESPOO konvenciją ir teikti informaciją apie atliekyno vietą savo kaimynėms valstybėms.
Šmeižto dozė Maišiagalos saugyklai
Beveik už pusės amžiaus Lietuvoje atsirasiantis branduolinis atliekynas – ne vienintelė dezinformatorius sudominusi tema. Panašiu metu – liepos mėnesio pabaigoje, rugpjūčio pradžioje – „Facebook“ ir „Telegram“ socialiniuose tinkluose pradėtos skleisti žinutės apie Maišiagalos radioaktyvių atliekų saugyklą.
„Telegram“ kanale „Grodnenskie slivy – Novosti Grodno“ paviešintoje žinutėje rusų kalba, kurią peržiūrėjo daugiau nei 12 tūkst. vartotojų, aiškinama, esą supratus, kad saugykla įrengta netinkamai, nuspręsta perkelti radioaktyvias atliekas kitur, tačiau šiam tikslui įsigyta įranga buvo nekokybiška, netinkamai sumontuota ir bet koks atliekų judinimas gali sukelti didžiulę ekologinę nelaimę. Negailėta kritikos ir Maišiagalos saugykloje dirbantiems specialistams, tvirtinta, esą, šie yra neprofesionalūs, o vadovybė verbuoja nekvalifikuotus kaimo gyventojus ir verčia juos dirbti saugykloje, rizikuojant didelėmis radiacijos dozėmis.
Ignalinos AE Technologijų departamento vadovas Arūnas Garūbis paneigė tokią informaciją, pabrėždamas, kad šiuo metu saugykloje pirminių radioaktyviųjų atliekų apskritai nėra – visos jos saugiai išimtos ir išgabentos saugoti į Ignalinos AE, kur bus sutvarkytos laikantis visų nustatytų reikalavimų, o Maišiagalos saugyklos teritoriją bus galima naudoti kitoms reikmėms.
Radioaktyvių atliekų šalinimas iš saugyklos pradėtas dar 2021 metais, kai buvo išduota saugyklos eksploatavimo nutraukimo licencija. Pirmiausia saugykla modernizuota, įrengta visa tokių atliekų šalinimui būtina infrastruktūra. Tuo tikslu buvo pastatytas kesonas – statinys, kuriame įrengtos inžinerinės ir technologinės sistemos, užtikrinsiančios, kad atliekų išėmimo procesas būtų atliekamas saugiai, nekenkiant nei aplinkai, nei gyventojams.
„Kesone įrengtos radiacinės kontrolės, specialios ventiliacijos ir kitos priemonės. Radioaktyviųjų atliekų išėmimas buvo vykdomas ir nuotoliniu valdomų mechanizmų pagalba, pavyzdžiui, aktyvios atliekos išėmimas su, nuotoliniu būdu valdomu, roboto pagalba“, – paaiškino A. Garūbis.
Ignalinos AE Technologijų departamento vadovas taip pat sureagavo į bandymus šmeižti Maišiagalos saugyklos darbuotojus. Pasak jo, visi Maišiagalos saugyklos kontroliuojamoje zonoje dirbantys specialistai yra apmokyti ir atestuoti, kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už radiacinės saugos principų laikymąsi, be to, teritorijoje nuolat vyksta periodiniai ir neplanuoti patikrinimai, radioaktyvumui matuoti taikomos specialios stebėsenos procedūros.
„Darbuotojams vykdoma profilaktinė vidinės ir išorinės apšvitos patikra, užtikrinanti darbuotojų saugumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme nustatyta ribine apšvitos doze, gaunama vienam žmogui“, – akcentavo ekspertas, pabrėždama, kad visi saugyklos darbuotojai aprūpinti visomis reikalingomis asmens apsaugos priemonėmis, specialia apranga, asmeniniais dozimetrais, o informaciją apie apšvitą kaupia ir valdo Radiacinės saugos skyriaus Individualios dozimetrinės kontrolės akredituota laboratorija.
„Teiginiai, kad samdomi darbuotojai gaudavo dideles apšvitos dozes yra klaidingi, kadangi bet koks radiacinio fono pasikeitimas (padidėjimas) žaibiškai fiksuojamas bei registruojamas automatiškai ir nedelsiant imamasi saugumo priemonių, nes Ignalinos AE darbuotojų saugos prioritetas yra Nr. 1,“ – pabrėžė A. Garūbis.
Branduolinės manipuliacijos pastebėtos ir anksčiau
Svarbu pažymėti, kad panašių informacinių atakų prieš Ignalinos AE ir Lietuvoje atsirasiantį branduolinį atliekyną buvo pastebėta ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2023 metų vasarą socialiniuose tinkluose inicijuota pseudo diskusija, kad branduolinio kuro laidojimo vieta bus nesaugi, o į Lietuvą dėl to nebevažiuos turistai. „Delfi“ faktų patikros padalinys „Melo detektorius“ šias manipuliacijas išaiškino.
Bandymai bauginti kitų šalių gyventojus pasitelkiant branduolinio ginklo, radiacijos temą atitinka Rusijos propagandos liniją. Dar praėjusių metų vasarą Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova grasino, kad rusų okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančioje Zaporižės AE įvyks avarija, o radioaktyvūs debesys kaip tik renginio metu pasieks Vilnių.
„Kviestume gyventojus kritiškai vertinti informacijos šaltinius, nepasitikėti dezinformacinį, nepatikimą turinį skleidžiančių kanalų informacija ir visada tikrinti žinias dėl radiacinės padėties Lietuvos institucijų – Radiacinės saugos centro bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos – oficialiuose kanaluose“, – ragino Nacionalinis krizių valdymo centras.
