Kaip portalui Delfi sakė Kupiškio rajono savivaldybės paveldosaugininkas Vytis Zavackas, varpas aptiktas privačiame ūkininko lauke. Šio varpo dingimo istorija jau buvo apaugusi legendomis – dienos šviesą varpas išvydo 82 metus praleidęs po žeme.
„Per Antrąjį pasaulinį karą vietos gyventojai jį nukabino nuo Antašavos bažnyčios varpinės ir užkasė po žeme. Tuo metu okupantai varpus išlydydavo ir panaudodavo karo reikmėms. Žmonės nuo seno žinojo, kad jis yra kažkur užkastas, tačiau niekam iki šiol nepavyko rasti. Apie varpą jau buvo pasklidusios legendos“, – pasakojo V. Zavackas.
Paieškos truko ne vienerius metus, specialiai pirko įrangą
Kaip Delfi teigė varpą aptikęs Laurynas Družas, žmonės buvo paskleidę gandus, kad jo gal jau nebėra po žeme. „Tačiau aš nelinkęs pasiduoti. Specialiai pirkau brangią įrangą ir radau – pasisekė! Paieškos truko ne vienerius metus. Plotai buvo dideli, viskas anuomet numelioruota, todėl paieškos vyko sudėtingai – visi daugmaž žinojo kur, bet niekas tikslios vietos pasakyti negalėjo“, – teigė L. Družas.
Pasak Lauryno, vieta, kurioje atrastas varpas – dirbamas laukas, nuosavos žemės. Tiesa, anais laikas ten buvo krūmynai, miškai, šabakštynai. „Tąsyk varpas buvo užkastas kuo atokiau. Kad jiems patiems galo nepadarytų, kad nekiltų mintys, kad kažkas gali būti užkasta“, – pridūrė Laurynas.
Anot jo, šis varpas vietos gyventojams ypatingai svarbus, kadangi kiekvienas kaimas tuo metu norėjo turėti kuo geresnį varpą, kad garsas kuo geriau sklistų. „Žmonės specialiai rinko pinigus, aukojo, ir varpas buvo išlietas. Todėl jie norėjo paslėpti tą varpą, išsaugoti“, – sakė varpą atradęs L. Družas.
Varpo užkasimo vietą pažymėjo pušelėmis, bet jos neišliko
Apie varpo užkasimo vietą dar vaikystėje sužinojo jį atradusio Lauryno Družo močiutė Genovaitė Družienė.
„Aš buvau 12 metų, kai sužinojau, kur tas varpas užkastas. Mano mamos brolis man parodė tą vietą. Pasakojo, kad kai per karą atėjo rusai, miestelio žmonės bijojo, kad to varpo jie nepaimtų, tai sugalvojo nukelti ir paslėpti. Keturi vyrai naktį jį nukėlė – kad niekas nežinotų, nematytų ir negirdėtų.
Su vežimu ir arkliu nuvežė už maždaug kilometro nuo bažnyčios į kaimą. Iš pradžių padėjo pas mano mamos brolį daržinėj, o vėliau tą pačią naktį užkasė savo žemėj ir pasodino ten pušeles, kad atsimintų vietą. Kai man parodė, kur užkasė tą varpą, tos pušelės jau paaugusios buvo. Ir liepė niekam nesakyti, o aš pati, dar būdama vaikas, užmiršau tą vietą.
Bėgo metai, tarybinė santvarka praėjo, nieks neieškojo. Ir jau tik Lietuvos nepriklausomybės laikais bandė to varpo ieškoti. Bet niekas nebeatsiminė. Paskui ėmė sklisti kalbos, kad jis gal jau yra iškastas. Tada pasakiau anūkui, kad vis dėlto turi būti kažkur tas varpas. Anūkas nusipirko įrangą ir rado“, – pasakojo G. Družienė.
Pasak vietos gyventojo, ūkininko Vidmanto Družo, kai sovietmečiu prasidėjo melioracija, kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, todėl niekas nebegalėjo tiksliai pasakyti, kurioje vietoje tas varpas. „Be to, varpas buvo užkastas gana giliai, apie pusantro metro po žeme“, – pasakojo V. Družas.
Lauryno Družo pasakojimu, anuomet varpą nukeldami vyrai rizikavo savo gyvybe – reikėjo pusę tonos sveriantį daiktą nukelti nuo varpinės, vežti jį vežimu ir vėliau užkasti po žeme.
Varpas bus perduotas parapijai
Anot Antašavos bažnyčios klebono Rimanto Gudelio, šis varpas pagamintas 1908 metais ir buvo iškeltas akmeninėje Antašavos bažnyčios varpinėje, kol vėliau, Stalino valdžios laikotarpiu, vietos gyventojai jį nukėlė ir paslėpė po žeme. „Daugelis parapijų Lietuvoje savo varpus prisiminė ir atkasė apie 90-uosius. Čia kažkaip buvo visų užmiršta. Tiksliau – žinoma, kad varpas yra užkastas, bet kur jis yra – nežinoma. Dabar ūkininkas savo žemėje rado ir greičiausiai jis bus perduotas parapijai“, – portalui Delfi teigė R. Gudelis.
Varpas pagamintas Lenkijoje, Vengruvo mieste, jam duotas Šv. Stanislovo vardas. Jis pagamintas iš vario ir bronzos lydinio, sveria kiek daugiau nei pusę tonos.
Dabar iškastas varpas laikomas pas ūkininkus Družus. Varpo iškėlimo procesą stebėjo paveldosaugos specialistai, o įvertinus technines galimybes varpas vėliau turėtų būti iškeltas parapijos varpinėje.
Kaip rašo Panevėžio vyskupija, medinė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje, prie Vabalninko-Kupiškio kelio. Pastatyta 1862 m., netradicinių formų, stačiakampio plano, vienanavė. Šventoriuje yra mūrinė varpinė, senos kapinės.