„Nežinau, kodėl dar turėčiau sakyti atsakymą – dalyvauju Seimo rinkimuose, turiu vienmandatę. Organizuojame labai svarbią kampaniją, kurioje iš tikrųjų, mano vertinimu, spręsis tam tikri Lietuvos kryptį lemiantys klausimai“, – pirmadienį Adutiškio pasienio punkte žurnalistams sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar po Seimo rinkimų ketina likti parlamente.
„Aš tikrai turiu abejonių, ar esant tam tikram rinkėjų pasirinkimui mes galėsime užtikrinti vakarietišką Lietuvos kryptį. Matome, kad antisemitinės politinės jėgos (...) kartais netgi prorusiškos arba antiukrainietiškos, jos sulaukia pasitikėjimo, jos randa prieglobstį didžiųjų partijų draugijoje, nepaneigiant, kad tos partijos gali formuoti koaliciją“, – akcentavo jis.
Todėl politikas dar kartą ragina visas provakarietiškas politines jėgas iš anksto aiškiai apsibrėžti raudonąsias linijas formuojant koalicijas.
Nežinau, kodėl dar turėčiau sakyti atsakymą – dalyvauju Seimo rinkimuose, turiu vienmandatę. Organizuojame labai svarbią kampaniją, kurioje iš tikrųjų, mano vertinimu, spręsis tam tikri Lietuvos kryptį lemiantys klausimai.
„Manau, kad tai yra iš tikrųjų pavojingas precedentas. Ir šiandieną, man rodos, kad visos už demokratinę, laisvą, provakarietišką Lietuvą politinės jėgos turėtų labai aiškiai pasakyti, kokios koalicijos bus, kaip jos bus formuojamos, kokių vertybių pagrindu jos bus formuojamos. Aš manau, kad čia Tėvynės sąjunga turi labai svarbų uždavinį“, – pabrėžė jis.
G. Landsbergis jau anksčiau išsakė nuogąstavimą, kad artėjančių Seimo rinkimų aritmetika gali susidėlioti taip, jog naujoje valdančioje koalicijoje pirmuoju smuiku grieš ne socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičūtė, o „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
ELTA primena, kad R. Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“ pastaruoju metu dažnai minėta kaip viena iš tikėtinų naujos valdančiosios daugumos narių. Tokias kalbas sustiprino Seimo rinkimų favoritais laikomų socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė užsiminusi, jog neatmestų galimybių formuoti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“.
Toks socialdemokratės pasisakymas buvo viešai sukritikuotas, akcentuojant, kad partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo buvo pripažintas dėl antisemitinių pareiškimų sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Po tokio KT verdikto, politikas pats atsisakė Seimo nario mandato.
Reaguodama į V. Blinkevičiūtės pasisakymą Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad nematytų savo politinės jėgos koalicijoje su „Nemuno aušra“, o konservatorių lyderis G. Landsbergis paragino centro kairėje ir dešinėje esančias partijas tartis ir taip po rudenį vyksiančių rinkimų užkirsti kelią radikalioms jėgoms pateikti į valdžią.
G. Landsbergiui toliau tenka teisintis dėl vilos Graikijoje: mano, kad žiniasklaida situaciją turėtų vertinti kritiškiau
Pastarosiomis savaitėmis dėl šeimos vilos Graikijos saloje klausimų sulaukiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartoja – viešas diskusijas įžiebęs skandalas kuriamas dirbtinai. Klausiamas, kodėl anksčiau nepaaiškino situacijos dėl įsigyto nekilnojamojo turto, politikas tikina – žiniasklaida pati galėjo atsakyti į jam šiuo metu ne tik spaudos, bet ir Seimo opozicijos atstovų adresuojamus klausimus.
„Manau, daugelį klausimų jūs galėjote patys atsakyti“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, paklaustas, kodėl anksčiau viešai nepaaiškino vilos įsigijimo aplinkybių.
Konservatorių lyderis leidžia suprati, kad yra kritiškas žiniasklaidos atžvilgiu, kuri, anot jo, tinkamai neįvertina kitų medijų kolegų publikacijų.
„Man rodos, jeigu kas nors, koks nors politinis asmuo kurtų dirbtinį skandalą apie kokį nors kitą asmenį politikoje, jūs neleistumėte jo aprašyti. Jūs neleistumėte man komentuoti, jūs neitumėte, nepultumėte to žmogaus dėl to, kad jūs esate kritiški politikams. Bet kai jūsų kolegos iš kitos žiniasklaidos priemonės daro lygiai tokį patį veiksmą, jūs nesiimate būti kritiški. Tai, ta prasme, jeigu kažkas pavadino mane žirafa, tai aš neturiu jums rodyti nuotraukų, kur mano gimimo liudijime būtų parašyta, kad esu žmogus, o ne žirafa. Manau, jūs patys galėtumėte atsirinkti, kokia yra realybė“, – vaizdžiai kalbėjo G. Landsbergis.
Tai, ta prasme, jeigu kažkas pavadino mane žirafa, tai aš neturiu jums rodyti nuotraukų, kur mano gimimo liudijime būtų parašyta, kad esu žmogus, o ne žirafa. Manau, jūs patys galėtumėte atsirinkti, kokia yra realybė.
„Bet jeigu yra noras kažkokiu būdu tą skandalą padaryti – tai aišku, tada reikia paklausti, kodėl aš ne iš karto atsakiau, kad nesu žirafa. Atleiskite, neturiu tam laiko“, – pridūrė jis.
Sulaukęs klausimo apie opozicijos iniciatyvą išsikviesti politiką į Seimo plenarinių posėdžių salės tribūną pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, G. Landsbergis kartojo – visi atsakymai jau yra pateikti.
„Aš esu visiškai visus klausimus atsakęs. Jeigu skaitote žiniasklaidą, viskas yra atsakyta. Daugiau kažką šiuo klausimu pasakyti negaliu ir nemanau, kad turiu, vien dėl to, kad jūs nespėjote užduoti savo klausimų ir kitos žiniasklaidos priemonės to užklausė“, – žurnalistams atkirto konservatorių partijos pirmininkas.
ELTA primena, kad „Lietuvos rytas“ pranešė, jog G. Landsbergio šeima įsigijo prabangią vilą Graikijos Eginos saloje. Laikraščio duomenimis, sklypas su pastatais įregistruotas ministro žmonos Austėjos Landsbergienės vardu. Kaip skelbė leidinys, už šį nekilnojamąjį turtą dar 2022 metų vasarį A. Landsbergienė sumokėjo 255 tūkst. eurų avansą. Pasirodžius publikacijai, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl to, kad sklypo įsigijimo mėnuo sutampa su Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžia.
Reaguodama į šią žinią Seimo opozicijos atstovai surinko parašus klausimams apie G. Landsbergio žmonos turimą nekilnojamąjį turtą Graikijoje. Pasirašiusieji ministro ketina teirautis, kodėl, prabangų nekilnojamą turtą ministro šeima įsigijo panašiu metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir ar tai nesiunčia dviprasmiškos žinutės.
2022 ir 2023 metų A. Landsbergienės turto deklaracijose nurodytas 795 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas užsienyje.
Pats ministras anksčiau Eltai teigė, kad viešojoje erdvėje kilusios spekuliacijos neturi nieko bendro su realybe. Anot jo, skandalas kilo lygioje vietoje, ignoruojant faktą, kad informacija apie įsigytą vilą buvo pateikta ir viešai prieinama deklaracijose.
G. Landsbergis apie griežtesnes sankcijas Baltarusijai: sudėtinga buvo priimti dabartinį paketą, bet dirbama nuolat
Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia – nors sutarti dėl dabartinio paketo buvo gana sudėtinga, darbas dėl papildomų priemonių įvedimo vyksta nuolat.
„Noriu pabrėžti, kad (...) tas (sankcijų Baltarusijai – ELTA) suvienodinimas, kuris įvyko prieš keletą mėnesių, užtruko pakankamai ilgai – daugiau negu metus siekėme išvengti tam tikrų nuolaidų Lukašenkos režimui. Ir dėl to tos sankcijos nebuvo vis niekaip patvirtintos“, – žurnalistams Adutiškio pasienio punkte pirmadienį sakė G. Landsbergis.
Nuolat dirbame, kad sankcijos būtų bent jau suvienodintos – tos, kurios yra taikomos Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė reikšmingą Latvijos indėlį kartu su Lietuva siekiant griežtinti bendrijos poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu.
„Nuolat dirbame, kad sankcijos būtų bent jau suvienodintos – tos, kurios yra taikomos Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai“, – tikino ministras.
Tam pritarė ir Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, pridurdama, kad abiejų Baltijos valstybių kol kas netenkina šiuo metu galiojančio sankcijų paketo apimtis.
„Turime dirbti su kai kuriais partneriais, kai kuriomis Europos Sąjungos valstybių vyriausybėmis, kad užtikrintume, kad tam tikri (...) produktai ir prekės būtų įtraukti į sankcijų sąrašus“, – žurnalistams sakė politikė.
„Kalbant apie tai, ką sako Lukašenka, aš siūlyčiau tai vertinti labai kritiškai“, – tikino Latvijos diplomatijos vadovė.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Europos Sąjungos (ES) valstybės susitarė dėl naujų sankcijų Baltarusijai, siekdamos labiau suderinti jas su Rusijai įvestomis baudžiamosiomis priemonėmis ir tokiu būdu pažaboti jų vengimą.
Naujuoju sankcijų paketu išplečiami eksporto ir importo ribojimai, taip pat nustatytas helio importo draudimas, papildomai įvestas draudimas teikti paslaugas Baltarusijos vyriausybei arba jos valdomoms įmonėms.
Į Baltarusijos sankcijų paketą įtrauktos ir specifinės kovos su sankcijų apėjimu priemonės, kurios taip pat buvo patvirtintos sankcijų Rusijai keturioliktuoju paketu.