Ministerija: „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą
„Ne vienerius kadencijos metus dirbome siekdami, kad pati taršiausia Lietuvos įmonė, išmetanti daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasinaudotų žaliąja parama ir persitvarkytų bei pradėtų gaminti žaliąjį vandenilį.
Vis dėlto įmonė viešai pareiškė, kad to nedarys ir parama nesinaudos, tad imamės kito plano – lėšas paskirstysime šalies regionams. Taip užtikrinsime, kad regionuose daugėtų gerai mokamų darbo vietų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Dar šiais metais Europos Komisija (EK) patvirtino EIMIN 122 mln. eurų vertės pagalbos priemonę įmonei „Achema“. Šis finansavimas turėjo atverti galimybes diegti inovatyvią technologiją, leisiančią sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tuo tikslu trąšų gamybos procesui naudojamas vandenilis, kuris išgaunamas naudojant iškastinį kurą, turėjo būti pakeistas žaliuoju vandeniliu.
„Tai buvo pirmoji tokio masto subsidija, skirta Lietuvos įmonei. Vis dėlto sprendimą ja nepasinaudoti priėmusi „Achema“ veikiausiai ilgainiui turės stabdyti savo veiklą, kadangi tai užkirs kelią jai išlikti konkurencingai. Įmonė neatitiks keliamų EK reguliavimo reikalavimų ir bendros šalių vykdomos politikos.
Nors operatyviai sprendžiame susidariusią situaciją, „Achemos“ sprendimas nesilaikyti tvarumo principų išties nuvylė“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Lėšas paskirs kitur
Kaip informuoja ministerija, „Achemai“ atidėjus projekto įgyvendinimą, veiklos lėšas planuojama skirti kitai Teisingos pertvarkos fondo veiklai – užsienio ir vietos investuotojų, turinčių didelį darbo vietų kūrimo potencialą, pritraukimui Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrityse, sudarant palankias sąlygas naujoms tvarioms darbo vietoms kurti.
Taip pat EIMIN toliau ieškos būdų pramonės įmonėms padėti savo veikloje sumažinti kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Delfi“ primena, kad antradienį „Achema“ pranešė, jog nepasinaudos EK suteikta 122 mln. eurų vertės pagalbos priemone projektui „Elektrolizės integravimas į amoniako gamybą“, pagal kurį buvo numačiusi iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį. Pasak bendrovės generalinės direktorės Audronės Kuskytės, projekto derinimo su EK eigoje keitėsi esminiai projekto techniniai reikalavimai. Atsiradus naujam ES reglamentavimui, t.y. valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl finansavimo „Achemai“ derybas su Europos Komisija pradėjo dar nuo 2021 m., o nuo 2023 m. birželio mėn. vykdė intensyvias derybas su atsakingu Europos Komisijos padaliniu dėl individualios pagalbos teikimo.
Kaip tvirtina ministerija, dar 2021 m. ES pramonės sektoriui nustatė aukštus tikslus – iki 2045 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pakeisti jį klimatui neutraliomis medžiagomis, o iki 2050 m. užtikrinti pramonės sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą 100 proc., palyginti su 2005 m.
2021–2022 metais atlikta analizė parodė, kad daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama Kauno apskrityje, iš jų net 47 proc. išmeta įmonė „Achema“.
„Delfi“ taip pat primena, kad Šveicarijoje įsikūrusi prieštaringą praeitį turinti vengrų energetikos įmonė „MET Group“ yra patvirtinusi, kad ketina įsigyti kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą. Jos vadovas Benjaminas Lakatosas tvirtino, kad tam, kad sandoris pavyktų, reikės nueiti dar ne vieną žingsnį įtikinant ne tik Vyriausybės komisiją Lietuvoje, bet ir visuomenę.
