Teiginiai
Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse perlaidoti naciai.
Verdiktas
Manipuliacija. Kauno karių kapinėse Aukštuosiuose Šančiuose perlaidoti 79 Lietuvoje surasti II-ojo pasaulinio karo vokiečių kariai. Nėra patvirtinta, kad šie kareiviai būtų buvę naciai, o Vermachto (Nacistinės Vokietijos) kariuomenė buvo atskira organizacija ir kariai neprivalėjo priklausyti nacių partijai. Manoma, kad 1941 m. apie 29 proc. vyresniųjų karininkų buvo nacių partijos nariai, o tarp jaunesniųjų karininkų narystė buvo šiek tiek didesnė.
Melo detektoriaus komentaras
„Nacių perlaidojimas Lietuvoje su pagyrimais, dalyvaujant Vokietijos ir Lietuvos pareigūnams, tapo Holokausto kančių ir aukų ignoravimo simboliu. Lietuvos elgesys šiuo klausimu yra ne tik istorinė klaida, bet ir giliai įsišaknijusios problemos apraiška“, – teigiama „Facebook“ įraše.
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga Kauno karių kapinėse Aukštuosiuose Šančiuose perlaidojo 79 Lietuvoje surastus vokiečius karius, tarp jų – milijonąjį žuvusįjį.
Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Detlefas Fritzschas Kaune teigė, kad karių kapų priežiūra išlieka būtina ir neturi pabaigos.
„Tai ne XX amžiaus reliktas, ne valstybės galimybė, o žmonijos imperatyvas. Turint omenyje daugybę karių ir civilių Rusijos agresijos karo Ukrainoje aukų, karo aukų Europoje turi būti gedima kiekvieną dieną“, – sakė D. Fritzschas.
„Daug darbo laukia ateityje, tam reikia daugiau laiko ir pinigų. Jaunajai kartai, kaip ir mums, labai svarbu parodyti, ką atneša karas“, – pažymėjo perlaidojimą atliekančios organizacijos pirmininko pavaduotojas.
Anot ceremonijoje dalyvavusio Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio, piliečio-kario konceptas, numatantis tam tikras abipuses valstybės ir kario pareigas, įvestas Prūsijos kariuomenėje prieš 200 metų ir iki šiol sudaro vieną pagrindinių ideologinių Bundesvero pamatų.
„Jis turi tokius aspektus, kad pilietis turi ginti savo tėvynę, turi pareigą, bet tėvynė turi pareigą juo rūpintis, jeigu kas nors atsitinka, jeigu žūsta – rūpintis jo kapais“, – sakė V. Rakutis (čia).
Vermachto kariai ir nacizmas
Negalima teigti, kad perlaidoti Vokietijos kariai buvo nacių partijos nariai. Anot nacistinės Vokietijos eksperto Ričardo Evanso, 1941 m. apie 29 proc. vyresniųjų karininkų korpuso buvo nacių partijos nariai, o tarp jaunesniųjų karininkų narystė buvo šiek tiek didesnė. Šie jaunesnieji karininkai (taip pat jaunesnieji šauktiniai) didžiąją arba visą savo karinę karjerą buvo ugdomi ir rengiami nacistinėje sistemoje, todėl buvo nuodugniau indoktrinuoti nacistinės ideologijos nei vyresnieji karininkai, kurių dauguma buvo rengiami ir ugdomi Vokietijos imperijos arba Veimaro respublikos laikotarpiu (čia).
Nors nėra išsamių statistinių duomenų apie tai, kokia dalis karininkų buvo nacių partijos nariai, tačiau kalbama apie 17 mln. žmonių grupę, tad natūralu, kad jų politiniai įsitikinimai ir motyvacija skyrėsi (čia).
Tačiau, svarbu paminėti, kad visas Vermachto personalas per Antrąjį pasaulinį karą buvo veikiamas nacistinės propagandos. Negalima teigti, kad kariuomenė visiškai neprisidėjo įgyvendinant nacizmo ideologijos rasines, politines ir teritorines ambicijas. Vokietijos kariuomenė dalyvavo daugelyje Holokausto aspektų: palaikė Hitlerį, naudojo priverstinį darbą, masiškai žudė žydus ir kitas nacių taikiniu tapusias grupes. Per operaciją „Barbarosa“ kareiviai gavo „Karių elgesio gaires“, kuriose buvo nurodyta, kad „šis karas reikalauja negailestingų ir agresyvių veiksmų prieš bolševikinius agitatorius, snaiperius, diversantus ir žydus bei nenuilstamo bet kokio aktyvaus ar pasyvaus pasipriešinimo likvidavimo“ (čia).
Vokietijos kariuomenę, kai ši įsiverždavo į Europos šalis ir jas okupuodavo, sekdavo Einsatzgruppen (mobilieji žudymo batalionai), kurie geriausiai žinomi dėl savo vaidmens sistemingai žudant žydus, komunistus ir kitus per masines šaudymo operacijas Sovietų Sąjungos teritorijoje (čia).
