Trūksta investicijų į naujas pramones
Visai neseniai buvo paskelbta buvusio Europos centrinio banko vadovo ir Italijos ministro pirmininko Mario Draghi Europos konkurencingumo ataskaita, kurioje teigiama, kad ES reikia kur kas labiau koordinuotos pramonės politikos, greitesnių sprendimų ir didžiulių investicijų, jei ji nori ekonomiškai žengti koja kojon su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija. Nurodoma, kad blokui reikia papildomų 750–800 milijardų eurų investicijų per metus. Reaguodamas į M. Draghi pateiktą ataskaitą, ekonomistas Paulius Kunčinas sakė, kad tai yra diagnozė, kuri jau žinoma apie 20 metų.
„Mes turime lėtėjančią, stagnuojančią ir, deja, senstančią Europą, kuri atsisako priimti iššūkius ir konkuruoti su kylančia Kinija ir sparčiai bevystančiomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – laidoje „Delfi diena“ pabrėžė ekonomistas.
Anot jo, pirmiausia reikia imtis veiksmų, kaip antai, investuoti į naujas pramones, nes Europa, palyginus su Kinija, labai atsilieka inovacijų srityje. Pavyzdžiui, kalbant apie dirbtinį intelektą, kosmoso ar gynybos pramones ir pan.
„Kinija veržiasi į priekį, o Europa „sėdi“ ant senų laurų, senos ekonomikos“, – sakė laidos pašnekovas.
Pasak P. Kunčino, nepaisant to, kad Europa turi pramonę ir technologijų, tačiau nesukuria „čempionų“, t. y. visame pasaulyje žinomų brendų kaip „Google“, „Facebook“, kurie atkeliauja iš JAV.
„Amerikos kapitalo rinka sugeba sukurti pasaulinius žaidėjus, o mes toliau sėdime ant labai senų brendų, kaip, deja, „Volkswagen“ ar kiti. Mes turime sukurti naujus europinius žaidėjus, todėl reikia investuoti į Europos naujas įmones“, – kalbėjo ekonomistas.
Padaryta strateginė klaida
Europos automobilių rinka vis labiau neatlaiko konkurencijos su Azijos. P. Kunčinas komentuodamas Europos automobilių rinkos stagnaciją, pirmiausia atkreipė dėmesį į strateginį atsipalaidavimą ir apsileidimą.
„1980-1990 metais Europa atsipalaidavo ir manė, kad visas turto vertės kūrimas vyks čia, bei praleido momentą, jog kažkada pradės konkuruoti Kinija. Ji kilo dėka Europos technologijų ir kažkuriuo momentu suprato, kad reikia specializuotis ten, ko neturi Europa. Taip jie prieš dešimt metų perėjo prie elektrinių automobilių ir tai visi žinojo. Visuose planuose buvo parašyta, kad už dešimt metų mes konkuruosime kaip didžiausi elektromobilių gamintojai. Tačiau tą visi ignoravo, tarp jų – ir „Volkswagen“. Ir ta diena atėjo ir sutapo su žaliuoju kursu, kai elektromobiliai pasidarė populiarūs“, – dėstė laidos pašnekovas.
Anot jo, šiuo atveju buvo padaryta strateginė klaida, nes tam buvo galima ruoštis ir investuoti, o dabar Europa priversta vytis. Kadangi dabar Europa neturi nei pajėgumų, nei reikalingų technologijų, todėl ji priversta restruktūrizuotis ir optimizuotis. P. Kunčino tikinimu, dėl to labiausiai kenčia darbuotojai, o Europos šalių vyriausybėms tai yra didžiulis galvos skausmas ir kainuoja didžiulius pinigus.
Įvertino Lietuvos konkurencingumą
P. Kunčinas aptarė ir bendrovės „Telia“, kuri paskelbė atleidžianti 400 darbuotojų Lietuvoje, situaciją. O viena iš priežasčių – dirbtinio intelekto integracija į įmonės veiklą.
„Tai nėra labai geras signalas, nors tame yra ir pozityvo, ir negatyvo. Pozityvas tas, kad darbo rinkoje šiuo metu trūksta darbuotojų, todėl manau, kad tie 400 žmonių neliks be darbo. Neigiamas signalas yra konkurencingumo klausimas. Tačiau iš to didelės tragedijos nereikia daryti. Normalu, kad kai kurie sektoriai patiria nuopuolių“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, Lietuvos konkurencingumas ir patrauklumas šiandien yra ne pigi, o kvalifikuota, gerai apmokyta, darbšti, imli ir globali darbo jėga.
„Mes jau viename lygyje konkuruojame ir su Švedija, ir su Vokietija, tačiau esame šiek tiek lankstesni ir greitesni. Ką, pavyzdžiui, matome gynybos pramonėje. Mes esame maži, vikrūs ir greiti“, – pastebėjo laidos pašnekovas.
Jo tikinimu, Lietuva gali konkuruoti gynybos pramonėje, kuriai bus skirti dideli finansai ir naujos technologijos. Tačiau tuo pačiu T. Kunčinas bendrai apžvelgdamas dabartinę Europos ekonomikos situaciją, sakė, kad ramūs laikai jau pasibaigė ir plaukti pasroviui tikintis, kad gerovė bus sukurta nieko nedarant, nepavyks.
„Mes gyvensime įtampoje, bet prie jos reikia prisitaikyti. Į tai reikia pažiūrėti iš pozityvios pusės – tai yra galimybių metas. Atsiranda labai daug įdomių, naujų sričių. Žmonija eina į priekį, daro didžiulį progresą. Pinigų, beje, netrūksta, tik reikia juos protingai įdarbinti“, – kalbėjo ekonomistas.
