Migracijos problema ypač aktuali
Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis pareiškė, kad artėjant ES migracijos ir prieglobsčio sistemos įvedimui 2026 metais, taikys daug griežtesnę priėmimo politiką. Pagal naująjį įstatymą visos 27 ES šalys turės prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymų tvarkymą, tačiau kartu jame griežtesnių taisyklių nustatoma ir prieglobsčio prašantiesiems.
Todėl įstatymą puola tiek tie, kurie nori, kad imigracijos mastai mažėtų, tiek aktyvistai, norintys, kad migrantams į ES patekti būtų lengviau.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė profesorė Margarita Šešelgytė sako, kad pats faktas bendrai nereguliuoja migracijos srautų.
„Mes kalbame tik apie tuos žmones, kurie prašo prieglobsčio. Tai yra tik dalis visų migrantų Europoje ir mažai ką sako apie tuos, kurie jau yra Europoje. Daug kritikuota, kad priemonės nepakankamos ir pavėlavusios. Iš tiesų ten yra palikta visokiausių skylių, todėl tai neišspręs migracijos krizės, nes ji yra kompleksinė“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, Europoje vis dar daroma daug populistinių žingsnių, kuomet bandoma įtikti sunerimusiems rinkėjams.
„Iš vienos pusės, tam nerimui kilti yra priežasčių. Viena jų – saugumo klausimas ir potencialūs teroristiniai ar šiaip vienišų vilkų išpuoliai. Taip pat kultūrinės trintys ir pan. Kita vertus, tos baimės labai bandomos padidinti politikų. Ypač tai pasidaro aktualu artėjant vieniems ar kitiems rinkimams“, – sakė M. Šešelgytė.
Jos tikinimu, ši tema sukelia labai daug negatyvių minčių ir komentarų, kas labai pastebima internetinėje socialinėje erdvėje. O iš to netgi galimai uždirbami pinigai.
„Šis klausimas yra daugiabriaunis ir labai aktualizavęsis šiuo metu. Migracijos srautai išaugę ir dėl vykstančių konfliktų, ir dėl klimato kaitos, ir dėl skurdo tam tikrose šalyse. Panašu, kad Vakarų valstybės neturi sistemos, kuri leistų sėkmingai priimti migrantus“, – pabrėžė M. Šešelgytė.
Ne vienos valstybės dilema
Laidos pašnekovė sako, kad migrantai iš esmės nėra blogis, nes senstančiai Vakarų ekonomikai jie reikalingi kaip oras. Tačiau, anot jos, problema ta, kad pati sistema yra neveiksni, todėl daug šnekama, jog ją reikia peržiūrėti.
M. Šešelgytės tikinimu, svarbu suderinti du dalykus ir rasti balansą, kad nenukentėtų Vakarų Europos valstybės, ir pasirūpinti žmonėmis.
Anot jos, prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas padeda perskirstyti ir pagreitinti procesus.
„Žinoma, ne visos valstybės nori dalintis solidarumo naštą, todėl kyla daug nepasitenkinimo. Europoje problema ta, kad nėra bendros prieglobsčio politikos ir migracijos valdymo sistemos“, – pabrėžė specialistė.
Ne tik Europos problema
M. Šešelgytė paklausta, ar, tarkime, galimas Nyderlandų bei Vengrijos pasitraukimas iš ES migracijos ir prieglobsčio sistemos, sakė, kad Vengrijos politika nieko nebestebina.
„Mes žinome, kad ši šalis yra destruktyvi žaidėja, ir Europos Sąjunga turi savo svertų, kaip su ja tartis. Nyderlandai, ko gero, – dar vienas aliarmo skambutis, kaip ir Vokietija, rodanti, kad ši problema ūmėja“, – patikino M. Šešelgytė.
Anot jos, pagrindinis atsakas – sėsti ir spręsti problemą, nes ji niekur nedings ir migracijos srautai nemažės. Laidos pašnekovės tikinimu, migracijos srautų reguliuoti neužsidarius sienų nelabai įmanoma.
„Valstybė turi teisę uždaryti sienas, netgi būdama Šengeno erdvėj, jeigu iškyla esminė problema jos vidaus saugumui. Tai galima padaryti keliems mėnesiams, tam tikromis sąlygomis tai gali tęstis iki trejų metų. Priemonės tam numatytos. Bet jeigu visos valstybės pradės užsidaryti, tai bus didelis iššūkis Europos Sąjungai“, – kalbėjo ekspertė.
Ji priminė, kad judėjimo laisvė yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos gairių.
„Tai turėtų būti vienas iš prioritetinių klausimų ES, jau neminint kitų dalykų. […]. Tai nėra tik Europos problema, ji apima ir JAV“, – akcentavo M. Šešelgytė.