Pamatė socialiniame tinkle
Spalio 4-oji – Tarptautinė gyvūnų globos diena. Nuo šiol kasmet šią progą galės švęsti ir Deimantė Narbutaitytė, priglaudusi kalytę Amber. Nors ji namuose atsidūrė netikėtai, galima manyti, kad šią sėkmės istoriją sudėliojo pats likimas. Kaip pasakoja Deimantė, nuo pat nuosavo būsto įsigijimo, kartu su vaikinu (dabar jau sužadėtiniu) jiedu svarstė apie šuniuką, tačiau suprato, kad tai – ne tik noras, bet ir labai didelė atsakomybė, todėl įsigyti augintinio neskubėjo.
„Apie ketverius metus tęsėsi šio „noro“ kelionė, o nuo draugystės pradžios sutarėme, kad abiems labai patinka Amerikiečių stafordšyro terjero/pitbulio veislės šunys. Taip pat, visada buvome žmonės, pas kuriuos „atostogaudavo“ draugų augintiniai. Draugų šuniukai buvo įvairių dydžių/veislių bei su savitais charakteriais, taip dar geriau išsigryninome idėją, kokio šuns mes patys norėtume.
Pastarąjį pusmetį buvau „prilaikinusi“ visokiausių veislynų ir vis pasidairydavau šuniukų, tačiau mintis, kad prieglaudose yra šimtai meilės ištroškusių širdelių vis nedavė ramybės. Artimame rate taip pat yra draugų ir giminaičių, kurie augina mišrūnus ir jų patirtys buvo labai geros, tad tai tik dar labiau paskatino atsigręžti į prieglaudas“, – pasakoja Deimantė.
Štai tada ir įvyko pažintis su Amber. Jos nuotrauką ji pastebėjo VŠĮ „Penkta koja“ socialiniuose tinkluose su prierašu: „Nauja uodega atvyksta“. Nieko nelaukdama ji nuotrauka pasidalijo su sužadėtiniu. Abu suprato, kad tai galėtų būti jų augintinė.
„Parašiau „Penktai kojai“, kada būtų galima su ja susipažinti. Gavau atsakymą, kad paskambintume po poros savaičių, tačiau buvome nekantrūs ir paskambinome jau po savaitės, tada dar po keletos dienų, nors ji dar nebuvo pilnai pasiruošusi keliauti namo, buvome užsispyrę ir paprašėme galimybės susipažinti. Atvykom, susipažinom su sulysusia, maždaug 10 mėnesių kalyte.
Pasivaikščiojom, „išsilydėm“ ir grįžom sakydami, kad ji labai mums patinka. Po poros dienų Amber jau buvo mūsų namuose – laikinoje globoje. Po savaitės nuvykome į prieglaudą sterilizacijai ir po jos jau pasirašėme dokumentus, kad Amber lieka pas mus visam laikui – niekam nesiruošėme jos atiduoti“, – pasakoja Deimantė.
Lakstė laukuose
Deimantė pasakoja, kad prieglaudoje Amber atsidūrė iš gatvės – prieglaudos darbuotojai ją rado lakstančią pasimetusiomis akimis laukuose. Stebėtina tai, kad Amber buvo ženklinta, turėjo vadinamąjį čipą, tačiau susisiekus su šeimininke paaiškėjo, kad šioji šuns nepageidauja.
„Ji studentė, nuomojasi būstą ir šunį buvo palikusi pasaugoti giminaičiams ar pažįstamiems. Kadangi Amber mėgsta krėsti šunybes vos šeimininkai uždaro namų duris – matyt jie neapsikentė ir šunį išmetė. Na, o buvusi šeimininkė tiesiog pasakė prieglaudai, kad ieškotų kitos šeimos, nes neturi galimybės ją imti į nuomojamą butą“, – pasakoja Deimantė.
Taip vieniems nepageidaujama, kitiems Amber tapo mylimu šeimos nariu. Nors kalytė naujų šeimininkų namuose gyvena dar visai neilgai, šie jau spėjo prie jos priprasti, ją perprasti ir su ja susidraugauti.
„Kai esi namie, Amber – šuo lipdukas: ji visada eina ten, kur šeimininkai, nori atsigulti šalia, prisiglausti, glostytis, mėgsta lengvai užšokti ir priekinėmis kojomis lyg apsikabinti. Toks augintinio elgesys mums labai priimtinas, todėl ji iškart ištirpdė mudviejų širdis. O, bet, tačiau… Amber savo reakcijomis į griežtesnį toną ar staigesnį judesį rodo, kad ne visada buvę šeimininkai ją tik švelniai glostė.
Taip pat, vos tik šeimininkams uždarius namų duris, mėgsta lipti ant stalo, atsidaryti uždarytas duris, spintas, kartais padraskyti įvairias pakuotes ar maišelius. Na, žodžiu, pridaro veiklos, kad nenuobodžiautume grįžę. Draugaujame su Amber tik tris savaites, bet ji po truputį vis labiau atsiskleidžia, vis drąsėja. Intensyviai mokomės būti namie be šeimininkų ir nieko „nepridirbti“, – pasakoja naujoji šeimininkė.
Pasak Deimantės, Amber šiuo metu baigia sugyti po sterilizacijos, todėl šeimininkai jau dairosi dresūros, mat nori geriau ją pažinti ir teisingai išnaudoti jos energiją, kurios, kaip sako Deimantė, yra su kaupu.
Pasiteiravus, ką ji rekomenduotų žmonėms, svarstantiems, ar verta priglausti beglobį bei ką reikėtų apsvarstyti žengiant šį žingsnį, Deimantė skuba pastebėti: „Tiems, kas svarsto apie augintinį iš prieglaudos, nepaisant visų Amber išdaigų, galiu tvirtai sakyti, kad verta! Tačiau reikia nepamiršti, kad augintinis nėra žaisliukas.
Gyvūnui reikia nuolatinio tavo dėmesio ir priežiūros. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį ir dažniausiai į prieglaudas patenka ne iš geriausių gyvenimo sąlygų, neretai turi įvairių psichologinių problemų ir traumų, tad tiesiog turi būti tvirtai pasiruošęs įdėti labai daug darbo, laiko ir apgaubti gyvūną meile bei suteikti sąlygas tavimi pasitikėti.“