Būstas pervertintas 4,3 proc.
LB organizuotoje NT konferencijoje Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius kalbėjo, kad Lietuvoje pastaruosius porą metų įsigyti būstą tapo gerokai sunkiau.
Kaip tikino, sandorių skaičius sumažėjo, nors pats poreikis būstui augo. Per pandemiją buvo stebimas ir spartus NT kainų augimas.
Šiai dienai LB skaičiavimai, kaip patikslino, rodo, kad NT kainos yra pervertintos 4,3 proc.
„Jos nėra labai daug pervertintos“, – įvertino jis.
Pranešime aptardamas, kaip pamatuoti būsto įperkamumą, J. Markevičius teigė, kad tai padaryti būdų yra įvairių, tačiau trys jų yra populiariausi, mat reikia įvertinti tam tikrus rodiklius: kokia atlyginimo dalis skiriama būstui išlaikyti, kiek vidutinių metinių atlyginimų reikia norint įsigyti būstą ir kokį būsto plotą galima įsigyti su paskola.
Kalbėdamas apie pirmąjį būdą jis tikino, kad „išsikreipimų įperkamumo tendencijose“ nėra.
„Palūkanų padidėjimas kiek kilstelėjo būsto paskolų įmokų ir pajamų santykį, tačiau nedaug. Vidutinis būsto paskolos turėtojas skiria apie 27 proc. savo pajamų būsto paskolai apmokėti <…> Taigi išlaikyti būstą lietuviams sekasi ne blogiau nei prieš keletą metų“, – teigė J. Markevičius.
Aiškindamas, kiek vidutinių metinių atlyginimų reikia norint įsigyti būstą, jis tikino, kad šiuo metu prireiktų šešių.
„Prieš pandemiją buvo 5-6, per pandemiją, blogiausiu metu, buvo 6,9, dabar turime 6. Mes prognozuojame, kad kitų metų pabaigoje bus 5,7 ir bus panašiai, kiek buvo prieš COVID-19.
Žinoma, priklauso ir kur yra gyvenama. Vilniuje įperkamumas pagal šį matą – blogiausias, reikia 7,1 metinių atlyginimų nusipirkti būstą. Taip pat priklauso ir pagal profesiją.
Jei dirbi švietimo sektoriuje, tau reikia dvigubai daugiau metinio atlyginimo tam pačiam būstui įsigyti nei dirbama IT sektoriuje“, – lygino ekspertas.
Įperkamumas gerėja ir gerės
Lygindamas, kokį būsto plotą galima įsigyti su paskola, J. Markevičius skaičiavo, kad 2020-aisias būsto įperkamumo su paskola lygis buvo pasiekęs istorines aukštumas – 82 kv.m.
2023-ųjų pabaigoje sumažėjo iki žemiausio per dešimtmetį – 53 kv.m., o 2024 m. lapkričio duomenys rodo, kad įperkamumo lygis vėl kyla ir siekia 59 kv.m.
Galima sakyti, kad jau dabar yra tam tikras atsigavimas. Galima įsigyti 6 kv.m. daugiau.
„Galima sakyti, kad jau dabar yra tam tikras atsigavimas. Galima įsigyti 6 kv.m. daugiau.
Prognozuojama, kad 2025 m. pabaigoje įperkamumas turėtų vėl grįžti į aukštumas – 77 kv.m. Tai – dėl augančių atlyginimų, ribotų būsto kainų ir krentančių palūkanų normų.
Tam tikras atsistatymas yra ganėtinai aiškus perspektyvoje“, – sakė jis.
Kaip apibendrino, galima sakyti, kad atlyginimams vejantis kainas, o palūkanoms mažėjant, įperkamumo galimybės toliau gerės.
„Tai didins rinkos aktyvumą, bet kainų augimą, anot jo, ribos esanti pasiūla. Todėl jos turėtų būti balansuotame augime“, – sakė jis.
Pateikė savo siūlymus
LB bendrai jau anksčiau teigė siūlantis į NT rinką pažvelgti plačiau ir diskutuoti apie būsto prieinamumą – priemones, kurios padėtų jį įsigyti.
Pasak institucijos, didesnė ir lankstesnė kokybiško būsto pasiūla yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų būsto prieinamumą. Efektyvi būsto politika visų pirma turėtų būti orientuota į prieinamo būsto – tiek nuomai, tiek pirkimui – pasiūlos skatinimą.
Teigta, kad kartu reikia siekti ir tvarios būsto paklausos, o tai reiškia, kad valstybės parama būsto pirkėjams ar nuomininkams turi būti itin tikslinga, nesuteikiant prioriteto įsigyjantiems nuosavą būstą. Aiškinta, kad tai leistų išvengti 2020–2023 m. stebėtų procesų, kai dosniai dalintos subsidijos žiedinėse didmiesčių savivaldybėse prisidėjo prie spartesnio būsto kainų augimo.
Siekiant tvarios ir subalansuotos būsto paklausos, anot LB, taip pat reikėtų išplėsti NT mokesčio bazę, taip apribojant būsto kaip investicijos patrauklumą.
Tarp siūlymų – ir renovacijų skatinimas, lengvesnis paskolų refinansavimas.
