Tiesa, po nesėkmės pirmame greičio ruože „Overdrive Racing“ duetas užėmė tik 58-ą vietą. Pergalę „Chrono“ 48 val. etape iškovojęs tauragiškis šoktelėjo į 23-ią poziciją ir kasdien „Ultimate“ automobilių įskaitoje tik gerino savo pozicijas.
Kaip rezultatus ir pirmą Dakaro ralio pusę vertina pats lenktynininkas? Apie tai R. Baciuška mintimis pasidalino laidoje „Delfi Diena“.
– Nuo artimiausio varžovo Martino Prokovo bendroje įskaitoje – daugiau nei valanda, rikiuotėje už tavęs būrys lenktynininkų, atsiliekančių minutėmis ar pusvalandžiu. Saugosite dabartinę savo poziciją, laikysitės nuosaikesnės taktikos, ar spausite maksimaliai likusiuose etapuose?, – laidoje „Delfi diena“ paklausė „Delfi Auto“ žurnalistė Miglė Golubovaitė.
– Turėjome dvi dienas problematiškas, dabar tikrai reikės spausti. Mechanikai viską sutvarkys, visą automobilį, keičiamos dalys, tad dabar nėra ką prarasti.
Esame 15-i, tikslas – pakliūti į Top-10. Žinome, kad pirma diena buvo labai tragiška ir niūri, bet laimėjome „Chrono֧“ 48 val. etapą. Per jį neturėjome jokių bėdų ir viskas gerai sekėsi.
Vėliau ėmė lįsti bėdos, bet nieko baisaus, dabar poilsio diena, per ją sutvarkys automobilį, šeštadienį laukia ilgas greičio ruožas – apie 620 kilometrų.
Nėra skirtumo, ar 15-as, ar 18-a vieta, reikia spausti tapkę ir bandyti apkarpyti kažkiek tą deficitą.
– Turint omeny, kad po pirmo etapo buvote visiškame rikiuotės gale, 15-a vieta ne toks ir blogas pasiekimas, kaip vertinate savo dabartinę situaciją?
– Nelabai ta pozicija žavi... Taip, man pirmas Dakaras automobilių klasėje, kitiems atrodytų, kad 15-a vieta yra geras rezultatas. Žinome, koks tai nelengvas ralis, antrą dieną iš kovos iškrito apie 70 automobilių. Man tai nebūtų džiugi naujiena užimti 15-ą vietą.
Jei ne pirma diena, būtų viskas gerai. Dabar sakau, planas – 10 vieta. Viliuosi, techninės bėdos praeityje ir bus galima paspausti.
– Kas tiksliai nutiko automobiliui per paskutines dvi dienas? Žinome, kad ketvirtadienį varžėtės be 4-o bėgio, taip pat stabdė prakirsti ratai.
– Trečiadienį tik išvažiavome, apie 90 km laikėme visai gerą tempą, buvome 3-4 vietose etapo rikiuotėje, tačiau tuomet prakirtome vieną ratą, vėliau – antrą, stengiausi ramiau važiuoti.
Galiausiai dingo 4-as bėgis, nežinau, kas nutiko. Pirmą, antrą ir trečią bėgius galėjau gerai mušinėti, tada sankaba – ir iškart 5-ą ar 6-ą bėgį, tai buvo sudėtinga.
Per maratoninę antrą dieną gavome naujas padangas, iš paskos važiuoja sunkvežimis, dalyvaujantis įskaitoje. Tai turėjo tų padangų ne man vienam, tiesa, visiems mūsų „Toyota“ ekipažams net neužteko.
Ketvirtadienį vėl stojome keisti pramušto rato, trasoje nulūžo stabilizatoriaus traukė, papuolė į ratą, ėmė daužytis, reikėjo stoti, nuimti ratą, ištraukti tą traukę. Vėliau važiavome be galinio stabilizatoriaus, automobilis be jo labai linguoja, sudėtinga ir vairuoti.
Tad tos dvi dienos tokios tikrai išgyvenimo. Dabar sutvarkys automobilį, bus galima mėgautis greičio ruožo kilometrais.
– Nė vienam to nelinkėčiau. Esame sportinio charakterio, techniniai nesklandumai, lydinčios emocijos – neišvengiama tokių ralių dalis, dabar gaila, jog jis priverstas trauktis ir negali tęsti Dakaro.
Aišku, pasigesiu, gaila, mūsų gretos aptrupėjo čia, automobilių klasėje likau aš ir Vladas Jurkevičius su Aisvydu Paliukėnu. Labai gaila, kad taip nutiko, nelinkiu to nė vienam.
– Kaip laisvadienis ralyje atrodo Roko Baciuškos akimis, koks dienos planas?
– Ketvirtadienį popiet pasiekėme finišą, grįžome į bivaką, iš ten – į viešbutį.
Pagaliau galėjau atsigulti į karštą vonią. Netrukus suėmė miegas, bet kėliausi anksti, jau nuo 7 val. ryto nebemiegojau. Šiandien nakvosiu jau kemperyje, šeštadienį anksti keltis. Laukia įdomus greičio ruožas.
