Įvertino Baltijos jūros saugumą: grėsmė tiesiogiai susijusi su Rusijos naftos eksportu

Mažiau nei prieš mėnesį, Kalėdų laikotarpiu, Panamos vėliavą išsikėlęs tanklaivis, priklausantis Rusijos šešėliniam laivynui, inkaru nutraukė elektros kabelį ir dar tris telekomunikacijų kabelius, einančius nuo Estijos iki Suomijos. Tai buvo jau trečias diversijos atvejis, nukreiptas į Baltijos šalių povandeninę infrastruktūrą. Ar galima užkardyti tokio tipo incidentus? Kokius instrumentus turi NATO ir prie Baltijos esančios valstybės? Kiek apskritai realus Baltijos vandenų saugumas, kai toks žaidėjas kaip Rusija nėra nusiteikęs nukreipti taikiklio nuo kabelių ir dujotiekių?

Ketvirtadienį, sausio 9 d., Panamoje užregistruotas tanklaivis „Eventin“, iš Ust Lugos gabenęs 99 tūkst. tonų rusiškos naftos, patyrė variklio gedimą ir sustojo netoli Vokietijai priklausančios Riugeno salos. Nors siautė audra, laivą pavyko nutempti į Zasnico uostą. Pirmadienį paaiškėjo, kad iš rikiuotės buvo išėję visi laivo varikliai – ir pagrindinis, ir pagalbiniai. Remontuoti jį jūroje nebuvo įmanoma.

Pagal numatytą planą tanklaivis turėjo būti velkamas per visus Danijos sąsiaurius ir atitemptas į Skageno uostą – šiauriausią Danijos tašką. Deja, laivas plukdė rusišką naftą, o tam reikia specialaus leidimo. Danijos institucijos jo dar neišdavė. Dėl tos pačios priežasties laivo negali priimti ir Vokietijos uostai. Jei oro sąlygos pablogės ir vilkikai nebepajėgs tanklaivio suvaldyti, situacija gali tapti neprognozuojama.